Nors politikai paprastai nesiklauso mokslininkų patarimų, kaip protingiausia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, reikia tikėtis, kad į 68 mokslininkų dvejus metus rengiamas rekomendacijas bus atsižvelgta. Visų pirma todėl, kad po 2020-ųjų sumažės svarbus Lietuvos pajamų išteklius - ES parama. Ypač tai akcentuoja Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis.
„ES parama visada tvirtinama 7 metams. Dabar prasidėjo 2014-2020 metų periodas. Jis pasibaigs ir vėl bus naujas 7 metų periodas. Kadangi mūsų BVP rodiklis gerėja, o nuo jo priklauso ES paramos dydis, tai akivaizdu, kad mes po 2020 metų gausime daug mažesnę paramą. Kiek - 14 ar 20 proc. - niekas nežino, juk niekas nežino, kokie 2020-aisiais bus Lietuvos rodikliai. Mes tik pranašaujame ir spėliojame. Bet, sprendžiant pagal dabartinę situaciją, Lietuvos situacija vis gerėja. O gerėja dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, ekonomika auga sparčiau nei visos ES. Kita vertus, gyventojų Lietuvoje mažėja, o rodiklis skaičiuojamas vienam gyventojui. Atsižvelgiama ir į perkamąją galią, todėl yra aktualios ir kainos.
Kai kurie produktai pas mus net brangesni. Tačiau į kainų indeksą įtraukiamos ir paslaugų kainos. O mes puikiai žinome, kad pas mus ir gydytis yra daug pigiau, ir mašinas remontuotis daug pigiau, ir dar daug kas pigiau. Oficialiai Lietuvoje viskas pigiau 2 kartus. Tokiu būdu mūsų rodikliai vienam gyventojui, palyginti su visa ES, bus labai geri. Kiek geri - niekas nežino iš anksto. Be to, aiškios formulės nėra, 7 metų biudžetas sudaromas vykstant aršioms deryboms. Juk ir Lietuva aršiai derėjosi dėl 2014-2020 metų biudžeto“, - priminė R.Rudzkis.
Lietuvai daug mažesnė ES parama grėsė jau ir 2014-2020 metų laikotarpiui, mat ją norėta iš mažai išsivysčiusių šalių grupės, kurios išsivystymo lygis pagal BVP vienam gyventojui skaičiuojant ir realią perkamąją galią nesiekia 75 proc. ES išsivystymo lygio, perkelti į besivystančių ES šalių grupę. Pastarajai priklauso valstybės, kurių išsivystymo lygis siekia nuo 75 iki 90 proc. ES vidurkio. Lietuva ir kitos Baltijos šalys po sunkių derybų įrodė, kad dar nepateko į besivystančių šalių grupę, nors Europos Komisija norėjo įrodyti priešingai. Mat Baltijos šalių BVP pastaraisiais metais ūgtelėjo bene smarkiausiai. Tačiau tik dėl to, kad per krizę smuko labiausiai. Ypač Latvijos ir Lietuvos. Todėl sutarta krizinio laikotarpio BVP į formulę neįtraukti. Priešingu atveju finansavimas Lietuvai būtų buvęs sumažintas apie 14 proc.
R.Rudzkis nenorėjo spėlioti, ar po 2020-ųjų mažės ir, pavyzdžiui, finansavimas Ignalinos jėgainės uždarymui.
„Man atrodo, kad tai yra atskiras punktas. Nes dėl finansavimo 2014-2020 metams vyko atskiros įtemptos derybos“, - sakė profesorius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą