2017 m. kovo 29 d. 22:05 val., trečiadienis

Ekonomikos naujienos

Irena GENYTĖ

2009-09-09, 12:00

Kalbino Giedrė NORVILAITĖ

Irena GENYTĖ nuotrauka, foto

Vadovo anketa

BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja

"Dabartinis laikotarpis mums sudėtingas. Naikinamos apskritys, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra mūsų steigėja. Kas mus pasiims ir kokius mus norės matyti?" - nuotaikas, kuriomis gyvena Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, atskleidžia vyriausioji gydytoja Irena Genytė.

Kokią įsivaizduojate įstaigos ateitį?

Neseniai buvome susitikę visos Lietuvos kūdikių namų vadovai. Bandėme išsiaiškinti, ką patys norėtume matyti. Visų vieninga ir tvirta nuomonė, kad vaikams naudingiausia būtų, jei Kūdikių namų teikiamos paslaugos nesikeistų ir liktų kompleksinės (sveikatos priežiūra, įskaitant ir ankstyvąją reabilitaciją, socialinė ir ugdymo).

Nedaug kas supranta, ką mes darome ir ką padarome. Kartais valdininkai bando lyginti, sako: "Jūsų vaikų tokia raida, o normalios šeimos vaikų - tokia." Bet taip lyginti negalima. Kaip elgiasi vaiką planuojanti ir jo laukianti normali mama, o kaip - mama iš rizikos šeimos? Tokios mamos vaikelis dažnai gimsta neišnešiotas, o jeigu išnešiotas - su mažakraujystės, nervų sistemos pakenkimo ir kita rizika dėl netinkamos mamos mitybos, poilsio režimo, svaigalų ir pan.

Mūsų darbas pirmiausia yra sveikatos priežiūra. Vaiko jėgų atstatymas - ilgai trunkantis procesas. Dirbi, rūpiniesi vienerius metus, antrus, pagerėjimas minimalus, o žiūrėk, trečiaisiais metais ir ateina rezultatas.

Mes turime įdėti labai daug pastangų, kad vaikas darytų visa tai, ką jis turi išmokti daryti - verstis, ropoti, laikyti šaukštą ar žaislą, bendrauti. Ankstyvoji korekcija pas mus gerai organizuota, dirba kvalifikuoti specialistai, aprūpinti reikiamomis priemonėmis.

Nesistebiu tuo, kad valdininkai, net atvažiavę iš Sveikatos apsaugos ministerijos, nelabai supranta, kas čia per įstaiga. Aš pati anksčiau dirbau savivaldybėje ir kuravau šią sritį, bet kai atėjau į šias pareigas, buvau nustebusi, kad darbas pasirodė esąs šiek tiek kitoks nei tikėjausi.

Kiek metų jau praleidote kūdikių namuose?

Atėjau čia dar 1992-aisiais. Prisimenu, kaip galvojau, kad galėsiu per pietų pertrauką nubėgti prie jūros išsimaudyti. Darbas pasirodė kur kas sudėtingesnis. Neišsigandau to, tik nustebau, kad anksčiau to nesupratau.

Kaip keitėsi jūsų globotinių skaičius per visus šiuos metus?

Dabar vaikų yra sumažėję. Nežinau, kaip tai paaiškinti ir ar tuo džiaugtis, ar liūdėti. Jeigu vaikų sumažėjo dėl to, kad socialiniai darbuotojai labai gerai dirba su rizikos šeimomis, tai puiku. Bet galbūt jie atostogauja, nespėja visko sužiūrėti dėl krizės? Per pirmą šių metų pusmetį iš Kūdikių namų išvyko 16 vaikų. Paskutinį dešimtmetį per metus vidutiniškai išvykdavo 38. Vaikai, turintys sunkią negalią, suėjus 7 metams, perkeliami į specializuotas įstaigas. Kitiems tiriama sveikata, gydomi, taikoma ankstyvoji reabilitacija ir po to atiduodami į šeimas.

Tačiau antri metai mažėja įvaikintų ir globoti paimtų vaikų skaičius. Per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai kasmet įvaikindavo 16 vaikų, o 2008 metais tik 10. Per pirmą šių metų pusmetį namus svetimoje šeimoje surado 6 vaikučiai.

Šiuo metu pas mus yra 70 vaikų. Yra buvę ir mažiau. Pavyzdžiui, 1992-aisiais turėjome 65, o 1999 metais turėjome net 87. Vaikų skaičiui Kūdikių namuose neretai įtakos turi politinė, ekonominė situacija šalyje, visuomenės požiūris, įstatyminės bazės keitimasis ir t.t.

Vaikų sumažėjo ne tik pas mus, bet ir kituose kūdikių namuose.

Kokių dar pokyčių jums atnešė sunkmetis?

Finansavimas, žinoma, ženkliai sumažėjo. 2010 metų biudžete numatytų lėšų mums nebeužteks šildymui, elektrai, slaugos priemonėms.

Tačiau sunkmetis atneša ir teigiamų dalykų. Anksčiau mums buvo sunku rasti dirbančiųjų (auklyčių, skalbėjų, virėjų ir t. t.), o dabar, kai išaugo nedarbas, mes netgi galime rinktis žmones. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Tikriausiai sumažėjo ne tik finansavimas, bet ir parama?

Paramos sulaukiame gerokai mažiau. Biudžetinių lėšų užtenka atlyginimams sumokėti, už buitinius patarnavimus (vandenį, elektrą, dujas ir t.t.), kitoms higieninėms priemonėms, o ypač sauskelnėms nebelieka - naudojame tai, ką atneša žmonės. O juk mūsų vaikučių tik vienas kitas gali naktį praleisti be sauskelnių. Todėl mes laukiame visų, kad ir su vienu pakeliu sauskelnių.

Sumažėjo ir įmonių parama, o ji būdavo didesnė. Žinoma, privatus žmogus juk gali mažiau, nei visas kolektyvas.

Tačiau aš linkusi į viską žvelgti optimistiškai ir filosofiškai, pragyvenome blokadą, pragyvensime ir šiuos sunkumus.

Kalbino Giedrė NORVILAITĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Depopuliacija tęsiasi: retai apgyventa jau beveik pusė Lietuvos teritorijos nuotrauka, foto

Depopuliacija tęsiasi: retai apgyventa jau beveik pusė Lietuvos teritorijos

Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija Lietuvoje akivaizdi, retai apgyventa jau beveik pusė...

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (Fiskalinė institucija) atliko...

Valstybės kontrolė patvirtino 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijų nuotrauka, foto

Atlyginimai Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių, nors ir ne vienintelis emigracijos...

Viktoras Pranckietis įvertino, kokia galėtų būti vidutinė alga Lietuvoje nuotrauka, foto

Konkurencijos taryba nuo šiol raštu prisipažinusiems apie padarytus nusižengimus laikys tai...

Prisipažinusiems apie nusižengimą konkurencijai - 15 proc. mažesnė bauda nuotrauka, foto

Didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija -...

LVK žada pateikti priemones migracijai stabdyti nuotrauka, foto

Rastas Vasario 16-osios akto originalas nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto...

Jūra išmetė dar vieną nuskendusį burlaivį nuotrauka, foto

Klaipėda, Tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragių paplūdimiu vaikščiojančių žmonių akį traukia neseniai...

Klaipėda sveikina Kauną laimėjus sostinės vardą nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikina Kauno bendruomenę laimėjus Europos kultūros sostinės 2022...

2022-ųjų Europos kultūros sostine tapo Kaunas nuotrauka, foto

Klaipėda, Europos kultūros sostinė 2022 metais Lietuvoje bus Kaunas, finalinėje atrankoje nugalėjęs Klaipėdą....

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Naudinga informacija

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...