UAB Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai į laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" siūloma leisti investuoti 66,7 proc. mažiau, nei buvo sutarta privatizuojant bendrovę - iš viso 25 mln. litų.
Ketvirtadienį posėdžiavusi Privatizavimo komisija pritarė tokiam Valstybės turto fondo (VTF) ir darbo grupės pasiūlymui, kadangi korporacijos investicijų apimtys buvo susietos su numatoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtra, kurios valstybė planuotais terminais neįgyvendino.
"Klaipėdos Smeltės" privatizavimo sutarties pakeitimams dar turės būti pritarta Vyriausybės posėdyje", - teigia VTF Sandorių skyriaus viršininkas, laikinai einantis Privatizavimo direktoriaus pareigas, Liutauras Radzevičius.
Privatizuodama "Klaipėdos Smeltę" korporacija planavo per 1999-2003 metus investuoti į bendrovę 75 mln. litų, atsižvelgdama į tai, kad bus atlikti bendrovei priskirtų krantinių rekonstravimo darbai, pastatant naujas 2,2 kilometro ilgio ir 12 metrų gylio krantines (dabar krantinių gylis - nuo 4 iki 7,5 m), atitolinant jų liniją į akvatoriją 50-60 metrų, taip pat suformuojant papildomą 12 hektarų teritoriją, skirtą krovos darbams vykdyti. Padidėjus krovos apimtims, pirkėjo investicijos būtų nukreiptos ne vien tik naujų įrengimų įsigijimui, bet ir planuotų naujų specializuotų krovos kompleksų, įgyvendinant numatomą terminalinį veiklos principą, kūrimui.
KVJU infrastruktūros rekonstravimo darbams vykstant vangiai, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija tiesiogiai į "Klaipėdos Smeltės" įstatinį kapitalą investavo tik 20,1 mln. litų. Kitais, sutartyje nenumatytais, būdais buvo investuota 12,7 mln. litų (iš bendrovės lėšų), panaudotų "Klaipėdos Smeltės" ilgalaikio turto įsigijimui, bei 43,3 mln. litų investicijų į šios bendrovės nuomojamos teritorijos infrastruktūros gerinimą bei bendrų įmonių kūrimui.
VTF požiūriu šios investicijos buvo neįskaitytos, nes neatitiko pirkimo-pardavimo sutarties nuostatoms, reglamentuojančioms investicinius įsipareigojimus, todėl korporacija kreipėsi dėl investicinių įsipareigojimų koregavimo.
Dabar įstatinis Klaipėdos bendrovės kapitalas sudaro 58,189 mln. litų, kontrolinį 93,14 proc. akcijų paketą valdo korporacija. Vienos akcijos nominali vertė - 60 litų. Iki kitų metų sausio vidurio bendrovė ketina išplatinti 11,52 mln. litų akcijų emisiją, kuri įstatinį kapitalą padidintų iki 69,708 mln. litų, o iš jos gautos lėšos būtų panaudojamos įmonės plėtrai bei investiciniams projektams finansuoti.
Praėjusius metus ši krovos kompanija baigė su balanse užfiksuotu 7,162 mln. litų nuostoliu, iš kurio 4 mln. litų nuostolis buvo patirtas 2001-aisiais, o likusi jo dalis perkelta iš ankstesnių metų. Pernai bendrovė pasiekė 22,159 mln. litų apyvartą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą