Infliacija padidino grėsmę eurui

Analitiko nuomonė

"Nord/LB Lietuva" vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, rugsėjį fiksuota 0,9 proc. mėnesinė infliacija padidino grėsmę viršyti Mastrichto infliacijos kriterijų.

Šis kriterijus - vienas iš penkių, kuriuos reikėtų vykdyti siekiant įsivesti eurą. Vidutinė metinė infliacija rugsėjį siekė 2,6 procento.

"Šį rudenį kainos augs šiek tiek sparčiau nei praėjusių metų rudenį. Jei nebus staigaus naftos kainų kritimo, Lietuvoje infliacija augs labiau nei pernai", - sakė R. Rudzkis.

Pasak jo, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikai situacija buvo palankesnė ir dėl to, kad gerokai smuko JAV dolerio kursas euro, vadinasi, ir lito atžvilgiu. Dėl to mažėjo už JAV dolerius importuojamų prekių kainos.

Šiuo metu, anot R. Rudzkio, dolerio kursas šiek tiek smunka, bet tokio smukimo, koks buvo pernai, nėra pagrindo tikėtis.

Lyginant infliacijų dydžius Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse, Lietuvos situacija gerokai palankesnė. Rugpjūčio mėnesį vidutinė metinė infliacija Estijoje siekė 4,1 proc., Latvijoje - 6,9 procento.

Pasak R. Rudzkio, tai lėmė didesnė konkurencija tarp prekybos tinklų Lietuvoje bei spartesnis atlyginimų augimas Latvijoje ir Estijoje.

"Lietuvos prekybos tinklai linkę padidėjusius kaštus perkelti ne ant vartotojų, o ant tiekėjų pečių. Be to, nors Lietuvoje atlyginimai auga sparčiai, Latvijoje ir Estijoje jų augimas dar didesnis, ir tai lemia didesnę infliaciją", - teigė analitikas.

Rugpjūtį mažiausia vidutinė metinė infliacija buvo Skandinavijos šalyse - Suomijoje (0,5 proc.), Švedijoje (0,8 proc.) ir Norvegijoje (1,3 proc.). Pasak R. Rudzkio, tai lėmė didesnė naftos kainų šuolio amortizacija ir atlyginimų stabilumas.

"Tos šalys turi daug didesnį akcizą degalams, kuris šiek tiek amortizuoja naftos kainų šuolio įtaką. Be to, jose degalų dalis bendrose vartojimo išlaidose yra mažesnė nei Lietuvoje", - kalbėjo R. Rudzkis.

Kol kas naftos kainų šuolis, didžiausią piką pasiekęs po JAV pakrantes nusiaubusio uragano "Katrina", nepadarė itin didelės įtakos infliacijai.

"Jis gali lemiamos įtakos ir neturėti, bet su viena sąlyga - jei naftos kainos imtų kristi. Jei gamintojai matys, kad naftos kainos tik laikinai subangavo, jie stengsis dėl konkurencijos prisiimti tą šuolį ir "prakentėti", - sakė R. Rudzkis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 0,9 procento.

Per metus (šių metų rugsėjį, palyginti su 2004-ųjų rugsėju) kainos Lietuvoje padidėjo 2,6 procento.

Praėjusių metų rugsėjį šalyje buvo 0,6 proc. infliacija.

ELTA