SEB banko analitikai prognozuoja, kad 2010-2012 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs atitinkamai 1,4 ir 4,5 procento. Vis dar tikimasi 1 procento šių metų vidutinės metinės infliacijos.
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, šalies ekonominis privalumas ir toliau slypi prekyboje su Vakarais ir Rytais. Pasak finansų eksperto, 2011 m. valstybės biudžeto planas yra įtemptas, tačiau tikrai įgyvendinamas. Didžiausią nerimą, anot analitiko, kelia nekonkretumas, kaip Vyriausybė ketina iš "šešėlio" ištraukti milijardą litų.
"Reikia, jog valdžia nurodytų konkrečius šio siekio įgyvendinimo būdus. Šiuo metu aiškumo labai trūksta. Įmanomas ir toks scenarijus, kad 2011 metų pabaigoje bus neįmanoma patikrinti, ar Vyriausybė veiksmingai kovojo su "šešėliu", ar tiesiog užskaitė iš ekonomikos plėtros gautas pajamas", - teigia SEB banko ekspertas.
G. Nausėda, pristatydamas naujausią SEB banko ekspertų parengtą "Lietuvos makroekonomikos apžvalgos" ketvirtinį leidinį, akcentavo, jog rudenį Lietuvos verslo sektorių situacija ir toliau gerėjo - statybų ir nekilnojamojo turto sektorius po ilgokos pertraukos išsikapstė į teigiamos metinės plėtros zoną, transporto sektorius vis dar augo ir gana sparčiais tempais, vis drąsiau į priekį žengė ir mažmeninės prekybos sektorius.
Šalies žemės ūkio sektorius, pasak banko analitiko, buvo bene vienintelis sektorius, pristabdęs pokrizinį BVP didėjimą, kadangi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės pridėtinė vertė sumažėjo daugiau kaip 10 procentų.
Vis tik trečiąjį šių metų ketvirtį pasiektas metinis BVP padidėjimas nuvylė daugelį. Pagal patikslintą Statistikos departamento įvertį, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,1 proc., o palyginti su ankstesniu ketvirčiu - 7,3 procento. Pasak G. Nausėdos, norint, kad išsipildytų banko pateikta 2010 m. BVP prognozė padidėjimas 1 proc., paskutinį metų ketvirtį ekonomikos augimas turėtų sudaryti maždaug 4 procentus. "Tai būtų puikus rezultatas, nors šiandieninėmis aplinkybėmis jis atrodo gana optimistiškai", - teigia SEB banko ekspertas.
Tyrimai rodo, jog rudenį į Lietuvą sugrįžo vartotojų kainų infliacija. "2010 m. rugsėjo mėnesį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai pakilo 0,6 proc., tuo tarpu spalį - 0,5 procento. Tai neabejotinai turi didelės įtakos šalies namų ūkių perkamajai galiai ir, žinoma, bendrai ekonomikos atsigavimo kreivei", - aiškina G. Nausėda.
Pristatydamas SEB banko šalies makroekonomikos apžvalgą G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos "vizitinė kortelė" - prekyba su Vakarais ir Rytais - šiuo metu yra didžiulis valstybės ekonomikos privalumas, nes eksporto dėka Lietuva gauna didžiulių pajamų. Svarbiausios šalies prekybos partnerės I-III ketvirčius buvo Vokietija, Lenkija ir Latvija. Pasak G. Nausėdos, vis dar svarbios prekybos partnerės išlieka Rusija, Ukraina, Baltarusija.
Sumažintos senatvės pensijos, pasak G. Nausėdos, nuo 2012 m. turi būti sugrąžintos į prieškrizinį lygį. "Nemanau, kad kas nors priešintųsi pensijų atkūrimui. Lietuvoje žmonės gauna nežmoniškai mažas pensijas tiek vertinant absoliučiu dydžiu, tiek lyginant su kitais rodikliais, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu. Pensininkai buvo priversti prisiimti krizės įveikimo naštą ant savo pečių ir ją vilko dvejus metus. Visais aspektais žiūrint, tas sprendimas yra absoliučiai būtinas nuo 2012 m.", - aiškina ekonomistas.
Tačiau finansų analitikas perspėja, jog pensijų atkūrimas yra pavojingas žingsnis, nes 2011 m. biudžeto deficitas išliks gana didelis. "Atsižvelgdami į tai, kad iškils natūralus poreikis atstatyti buvusį pensijų lygį 2012 m., mes turėtume šiek tiek kritiškiau vertinti mūsų tikslą pasiekti 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficitą būtent 2012 m. ", - kalbėjo G. Nausėda.
Tyrimai rodo, kad dėl šalį ištikusio ekonominio nuosmukio Lietuvoje šiek tiek sumenko regioniniai Lietuvos ekonomikos skirtumai. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui 2007 m. sudarė 157 proc. šalies vidurkio, tuo tarpu 2009 m. - 153 proc. Atvirkščiai, paskutiniame pagal ekonominį potencialą Tauragės regione atsilikimas sumažėjo nuo 45 proc. iki 49 proc. šalies vidurkio. Atitinkamai BVP vienam gyventojui atotrūkis ekonomiškai pajėgiausioje ir silpniausioje Lietuvos apskrityse 2007 m. pasiekė 3,5 karto, o praėjusiais metais smuktelėjo iki 3,1 karto. Tiesa, prieš penkiolika metų šis netolygumo koeficientas buvo mažesnis negu 2 kartai.
Anot G. Nausėdos, tokia Vilniaus ir kitų apskričių skirtumų išsitrynimo tendencija gali būti trumpalaikė. Kaip rodo pastarojo dešimtmečio patirtis, regioniniai netolygumai ypač išryškėjo 2004-2007 m., t.y. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.
"Nors viena iš Europos Sąjungos finansinės paramos priedermių yra didžiųjų miestų ir provincijos atotrūkio mažinimas, atsitiko atvirkščiai - Vilnius bei kiti didmiesčiai buvo pirmieji prie struktūrinių fondų stalo", - aiškina ekonomistas.
G. Nausėdos nuomone, šios problemos nereikėtų aiškinti vien tik neproporcingu ES fondų paskirstymu. Ekonominės gerovės metais didieji miestai gaudavo ir privačių investicijų, nes jie turi kur kas labiau išplėtotą verslo infrastruktūrą, suteikia didesnį kvalifikuotos darbo jėgos pasirinkimą. Pavyzdžiui, 2007 m. materialinių investicijų vienam gyventojui dydis Vilniaus apskrityje beveik pasiekė 15 tūkst. litų ribą, tuo tarpu Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Utenos, Šiaulių, Alytaus apskritys turėjo tenkintis 3-5 kartais mažesne suma.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju 2008 m. ketvirčiu, labiausiai sumažėjo Telšių apskrityje - 17,8 proc., tuo tarpu vidutiniškai šalyje - 12,4 proc. Beje, Telšių apskrityje 2009 m., palyginti su 2007 m., smarkiausiai ūgtelėjo nedarbo lygis - 13,0 proc. punktų (visoje šalyje - 9,4 proc. punkto).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą