Giedra atnaujino javapjūtę

Giedra atnaujino javapjūtę

Vos prieš dvi dienas prakiurusį dangų pagaliau pakeitusi taip ilgai laukta saulė privertė it vijurkus suktis Lietuvos žemdirbius. Suvarę į laukus visą techniką, jie stengiasi kuo greičiau užbaigti javapjūtę, kurios rezultatai jau dabar jų nė kiek nedžiugina.

Praėjęs antradienis tapo pirmąja diena, kai po ilgoko laiko tarpo pagaliau šalyje liovėsi lyti ir pradėjusi šviesti saulė pradžiugino nors kiek į vasarišką panašia šiluma. Ja bus galima džiaugti ir šį savaitgalį. Šiandien dieną šils iki 25-30 laipsnių, o rytoj - iki 24-29. Tik pajūryje šilumos bus kiek mažiau (21-23 laipsniai). Lietaus tikimybė nedidelė.

Pasak meteorologų, šių metų rugpjūtis iš tikrųjų pretenduoja būti rekordinis. Apskaičiuota, kad per pusantro mėnesio tik 6-7 dienos buvo be lietaus. Per dešimt pirmųjų mėnesio dienų šalyje prilijo tiek, kad kritulių norma viršyta du kartus. Vakariniame pakraštyje, pajūryje ir pietų Žemaitijoje į kiekvieną kvadratinį metrą iškrito 90-100 litrų vandens - daugiau, nei paprastai prilyja per visą mėnesį. Pastarąjį kartą taip „pylė“ 2006-ųjų vasarą, kai per mėnesį visoje Lietuvoje niekur nelijo tik dvi dienas.

Labiausiai prakiurusį dangų keikė žemdirbiai. Vasaros pradžioje derlius išdžiūvo, o prasidėjus kūlimui ėmė lyti. Rugpjūčio viduryje apklausus Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narius paaiškėjo, kad nukulta vidutiniškai tik apie 43 procentus kviečių (bendrai vasarinių ir žieminių). Tradiciškai didžiausias derlingumas, siekiantis 6,22 t/ha, pasiektas šiaurinėje Lietuvoje. Rytuose ir vakaruose derlingumas panašus - nuo 4,3 iki 4,5 t/ha.

Vakar asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas patvirtino, kad šiuo metu į laukus suvaryta visa įmanoma technika.

„Tik pasibaigus lietui visi iš karto kibo į darbus ir gaudo iš esmės kiekvieną saulėtą minutę. Centrinėje Lietuvoje javapjūtė jau eina į pabaigą. Vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyje situacija prastesnė - nuimta tik apie pusę derliaus“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Macijauskas.

Daug geriau sekėsi su rapsais. Beveik visi apklausos dalyviai jau buvo juos nukūlę. Nepalankūs orai daliai ūkininkų sutrukdė nuimti ir žirnių derlių. Rugpjūčio viduryje šalyje vidutiniškai nukulta daugiau nei 55 proc. pasėtų žirnių. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo, šie metai šalies žemdirbiams įsimins kaip labai prasti.

„Yra keli aspektai, kodėl taip teigiu. Nukulti grūdai yra smulkesni ir prastesnės kokybės, nei mes įpratę turėti. Kokybiškų grūdų kiekis tikrai nebus labai didelis, nes ir geriausių grūdų kokybė gali keistis į prastesnę. Išmirkę, o paskui išdžiovinti grūdai turi savybę riestis. Javapjūtė sulijo, todėl grūdai yra pažeisti drėgmės. Jei grūdas per kelias paras neišdžiūva, jis pradeda dygti. Ir nesvarbu, kad plika akimi to nesimato, jo viduje procesas jau būna prasidėjęs. Tad iš esmės visus nukultus grūdus reikia džiovinti, o tai papildomai kainuoja. Taip pat derlius šiais metais yra prastesnis. O svarbiausias aspektas - maža grūdų supirkimo kaina“, - neturėjo labai kuo pasidžiaugti A.Macijauskas.

Mažesnė supirkimo kaina gali būti ir dėl labai gausaus praėjusių metų kviečių derliaus. Anot ūkininkų, dar ne visi aruodai yra ištuštinti.

Perspėjimas

Žemdirbiams verčiantis per galvą ir skubant nuimti derlių, budresni turėtų būti ir vairuotojai, nes užmiesčio keliuose pasirodys iš vieno lauko į kitą važiuojantys didžiuliai kombainai. Ypač atsargiems reikia būti temstant ar naktį, pablogėjus matomumui.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder