2018 m. sausio 16 d. 13:52 val., antradienis

Ekonomikos naujienos

Emigranto pyktis: "Lietuvoje mus nori palikti be grynųjų"

(13)

Emigranto pyktis: "Lietuvoje mus nori palikti be grynųjų" nuotrauka, foto

6 PROCENTAI. Šitokio dydžio mokestis papiktino į Lietuvą atostogauti atvykusį emigrantą, kuris bandė išsiimti grynųjų lietuviškame bankomate.

© Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.

Šventėms į Klaipėdą iš Norvegijos grįžęs emigrantas negalėjo patikėti savo akimis, kad, iš bankomato pasiėmęs 100 eurų, 6 eurus turėjo sumokėti bankui. Vyras svarstė, esą tėvynėje jau pradėta vykdyti grynųjų pinigų ribojimo politika.

"Lietuvoje nori paskutinį kailį nuo mūsų nulupti? Pikčiausia tai, kad norvegiška kortelė yra to paties DNB banko, kurio paslaugomis, nors jau ir kitokiu pavadinimu, naudojausi ir Lietuvoje", - pyko Norvegijoje uždarbiaujantis Robertas.

Bankų atstovai aiškina neimantys jokių papildomų mokesčių už pinigų išgryninimą. Tiesa, kita situacija, jei klientas grynina lėšas iš kortelės, kurios valiuta kita, negu išduoda bankomatas. Šitaip nutikę ir emigranto atveju.

Pavadino reketu

Pasak vyro, tokią dosnią dovanėlę bankui jam teko palikti pirmą sykį. Ankstesnių vizitų į Lietuvą metu esą jis drąsiai grynindavo pinigus lietuviškų bankų bankomatuose ir niekada nepastebėjo, kad dėl to iš jo sąskaitos būtų nuskaičiuoti 6 proc. mokesčio.

"Praėjusią vasarą buvau grįžęs, išsiėmiau pinigus DNB bankomate ir nieko panašaus nebuvo. Nebent būdavo koks valiutų skirtumas, tačiau jokių mokesčių neskaičiuodavo. Todėl šį sykį buvau nustebintas. Pabandžiau išsigryninti pinigus kitame banke - parodė, kad nuskaičiuos 6,5 proc. Ne ką mažiau nuplėšė ir DNB, dabar Lietuvoje jau vadinamo "Luminor", bankomatai - net 6 proc. Kur logika? Norėsi išsiimti 1 000 eurų, 60 eurų paliksi bankui?" - tokia tvarka stebėjosi Robertas.

Vyras sakė nemažai keliaujantis po pasaulį ir niekur nesusidūręs su tokiu, jo žodžiais tariant, plėšikavimu.

ĮPROTIS. Kad ir kaip norima įpratinti lietuvius atsisakyti grynųjų pinigų, įvairios apklausos rodo, kad net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose lietuvaičiai vis dar moka grynaisiais pinigais. Redakcijos archyvo nuotr.

"Kitose šalyse jei ir būna koks mokestis gryninant pinigus norvegiška banko kortele, jis tikrai nėra toks skaudus, kaip dabar Lietuvoje. Kosmosas. Grįžti į tėvynę ir negali išsiimti grynųjų, nes būsi apiplėštas vidury baltos dienos", - pyko emigrantas.

Pasak jo, išsiversti be grynųjų būtų labai sudėtinga. Vien dėl to, kad norisi duoti pinigų Klaipėdoje gyvenantiems vaikams, kitiems artimiesiems.

"Juk ir einant į barą nesinori neštis banko kortelės - geriau turėti šiek tiek grynųjų pinigų, nes taip saugiau. Galų gale juk Klaipėdos centre reikia mokėti už automobilio statymą, tad grynųjų nori nenori privalai turėti", - pasakojo vyras.

TOKIA MARŽA. Emigranto atsiųstame čekyje pateikiama informacija, kad valiutų kursas nustatytas remiantis 2017 m. gruodžio 14 d. FEXCo nustatytu Reuter's didmeniniu tarpbankiniu valiutų kursu, pridėjus 6 proc. tarptautinio valiutų keitimo maržą. Asmeninio albumo nuotr.

Pasak Roberto, tokia "kalėdinė dovanėlė" nustebino ne jį vieną: ir kiti iš Norvegijos į Lietuvą šventėms grįžę emigrantai esą taip pat piktinosi tokiu akibrokštu.

"Visi jau šneka, kad Lietuvoje bankai reketuoja emigrantus. Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos bankas. Juk čia akivaizdus reketas", - pyko Robertas.

Kas pasiėmė?

Emigranto atsiųstame banko "Luminor" bankomato išduotame čekyje pateikiama informacija, kad valiutų kursas nustatytas remiantis 2017 m. gruodžio 14 d. FEXCo nustatytu Reuter's didmeniniu tarpbankiniu valiutų kursu, pridėjus 6 proc. tarptautinio valiutų keitimo maržą.

"Luminor" banko atstovai aiškina, kad tokį procentą pasiėmė ne jie, o Norvegijoje esantis bankas.

"Klientas galutinius mokesčių dydžius turėtų tikslintis tame banke, kurio kortele naudojasi, šiuo atveju DNB banko Norvegijoje. Mes, kaip "Luminor" bankas, negalime komentuoti kito banko, šiuo atveju Norvegijos DNB bank ASA mokesčių, nes esame atskiras bankas ir nebepriklausome DNB bank ASA grupei. Tačiau galime patikinti, kad gryninimo mokesčiai pačiame bankomate nėra taikomi, nesvarbu, kurio banko kortele klientas naudojasi. Kaip minėjome, juos taiko mokėjimo kortelę išdavęs bankas", - paaiškino "Luminor" komunikacijos projektų vadovė Agnė Karčiauskaitė.

Priminsime, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. bankai DNB ir "Nordea" sujungė savo veiklą Baltijos šalyse ir tapo "Luminor".

Visgi, pasak A. Karčiauskaitės, jeigu klientas grynina lėšas iš kortelės, kurios valiuta kita, negu išduoda bankomatas (pvz., Lenkijoje gryninami zlotai, o kortelė yra eurais ar Norvegijos kronomis), yra taikomas valiutos keitimo mokestis (marža).

"Jį gali taikyti tas bankas, kuris išdavė kortelę, arba tas bankas, kurio bankomate vyksta operacija. Pastaruoju atveju bankomato ekrane klientui bei čekyje nurodomas valiutos keitimo maržos dydis ir leidžiama rinktis, kur valiutos keitimas gali būti atliktas: banke, kuris jam išdavė kortelę, ar banke, kurio bankomatu klientas naudojasi. Klientas, žinodamas, kokią maržą taiko jo bankas, gali pasirinkti, kuris mokestis gryninimo momentu jam palankesnis", - toks buvo "Luminor" banko atstovės paaiškinimas.

Priklauso nuo valiutos

Kitų Lietuvoje veikiančių bankų atstovai taip pat tikino, jog grynųjų pinigų paėmimo mokesčiai užsienio bankų klientams nėra taikomi.

SEB banko Verslo plėtros departamento vadovas Linas Januševičius taip pat minėjo, kad SEB bankas taikytų valiutos keitimo mokestį, jei užsienio banko klientas bankomate išsiimtų eurus iš savo kortelės, kurioje pinigai yra kitos valiutos, bet pageidautų, kad operacijos suma nuo kortelės sąskaitos būtų nurašyta kortelės valiuta.

"Jei asmuo pasirinktų kitą variantą, t. y. operacijos sumą iš kortelės sąskaitos nurašyti eurais, tuomet valiutos keitimo mokestį jis mokės kortelę išdavusiam bankui. Šiuo atveju valiuta keičiama iš anksto nežinant valiutos keitimo kurso ir kortelės turėtojas gali nežinoti, kokia bus galutinė suma, nurašyta iš sąskaitos. O štai pasirinkęs pirmąjį variantą, kortelės turėtojas prieš operacijos patvirtinimą yra informuojamas, kokia galutinė suma bus nurašyta iš sąskaitos. Paslauga kartais gali būti brangesnė, tačiau ji užsienio banko klientą apsaugo nuo galimo valiutos pasikeitimo rizikos ir leidžia jam tiksliai žinoti, kiek bus nurašyta iš sąskaitos", - paaiškino L. Januševičius.

"Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius neslėpė, kad bendroji praktika yra tokia, kad, gryninantis pinigus kito banko bankomatuose nei išduota kortelė, šios paslaugos įkainiai yra didesni.

"Todėl norint išsigryninti pinigų, visų pirma reikėtų ieškoti mokėjimo kortelę išdavusio banko bankomato", - taip situaciją komentavo S. Abraškevičius.

Pasiteiravus, kokį sprendimą bankai pasiūlytų tiems emigrantams, kurie grįžę nori turėti grynųjų pinigų, bet nenori mokėti bankams tokių didelių procentų, kalbinti bankų atstovai rekomendavo tiesiog atsiskaityti kortele. Esą tai kur kas patogesnis ir saugesnis mokėjimo būdas pirkėjams.

Visgi, įvairių tyrimų duomenimis, lietuviai, palyginti su kitų ES šalių gyventojais, yra vieni didžiausių mėgėjų atsiskaityti grynaisiais pinigais. Teigiama, kad net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose lietuvaičiai moka grynaisiais pinigais.

Beje, jau ne vienerius metus aukščiausiose valdžios institucijose vyksta diskusijos dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimo. Procesas įstatymuose numatyti 3 tūkst. eurų atsiskaitymo ribą vis dar stringa. Tačiau svarstoma, kad toks įstatymas galėtų būti priimtas dar šiais metais.

"Pritaikė dinaminį valiutos keitimą"

Tomas KARPAVIČIUS, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas
Iš pateiktos informacijos matyti, kad žmogus pasiėmė grynųjų pinigų iš bankomato kortele, kurios valiuta yra Norvegijos kronos. Dėl to buvo vykdoma valiutos konversija. Iš pateiktos čekio kopijos matyti, kad bankas Lietuvoje pritaikė dinaminį valiutos keitimą (DCC). DCC - tai procesas, kurio metu prekybininkas arba prekybininko bankas prekybos vietoje konvertuoja su "Visa" arba "MasterCard" mokėjimo kortelėmis atliekamos operacijos sumą į mokėjimo kortelės išleidimo šalies valiutą. Pavyzdžiui, atsiskaitant su Lietuvoje išleista mokėjimo kortele Lenkijoje, prekybininkas gali pasiūlyti atsiskaityti eurais. Šiuo atveju DCC paslauga pasiūlyta pasiimant grynuosius pinigus bankomate. Valiutos konversiją siūlančios trečiosios šalys prie tarpbankinio valiutos keitimo kurso gali pridėti savo antkainį. DCC paslauga vartotojo vertinama gali būti dvejopai. Pasisakantys už šią paslaugą pabrėžia tai, kad pirkėjui operacijos suma parodoma jo "namų" valiuta ir tai leidžia geriau suprasti operacijos dydį. Be to, DCC paslauga konkuruoja su kortelę išdavusio banko taikomais valiutos konvertavimo mokesčiais. Prie neigiamų pasekmių galima paminėti tai, kad DCC paslaugos prekybininko antkainis gali būti gana didelis. Europos Komisija pradėjo DCC reiškinio analizę ir svarsto galimybę pateikti teisėkūros pasiūlymą.
Kai valiutos keitimo operaciją siūlo ne kortelę išdavęs bankas, o trečioji šalis (pvz., prekybininkas ar bankomato savininkas), ji turi informuoti vartotoją apie taikomą komisinį atlyginimą už valiutos keitimą ir valiutos keitimo kursą. Vartotojas turi teisę pasirinkti, ar naudotis trečiosios šalies siūloma valiutos keitimo paslauga.
Gyventojams, norintiems išvengti su grynųjų pinigų išdavimu susijusių mokesčių, patartume dažniau atsiskaityti mokėjimo kortelėmis - taip reikės bankomatuose pasiimti mažiau grynųjų pinigų. Vis dėlto, kai kortelės sąskaitos ir atsiskaitymo vietos valiutos nesutampa, valiutos keitimas aktualus ir šiuo atveju - prekybininkai gali pasiūlyti DCC paslaugą. Praktika rodo, kad vartotojams palankesnis valiutos keitimo kursas įprastai taikomas, kai valiutos keitimą atlieka kortelę išdavęs bankas arba atsiskaitant kortele prekybos vietose - kai pasirenkama atsiskaityti šalies, kurioje vykdoma operacija, valiuta.

Žymos: bankomatai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

kopot

2018-01-13   17:24

IP: 86.100.158.73

Ner ko cia piktintis isvaziavai is Lietuvos ir psio, gyveni ir dirbi kazkur moki ten mokescius ten ir reguliuok, o cia tik svecias ir turistas idomu kai sveciuojasi kazkur ar tursitauji irgi piktiniesi kad .... Kai gryzi i tevyni, gyvensi ir dirbsi cia, mokesi (o nevenksi) mokescius, balsuosi ir atliksi kitas piliecio prievloles tada ir piktinkis, o dabar esi svecias arba turistas.

Ne emigrantė

2018-01-13   16:33

IP: 78.58.48.66

Juk mumis kaip avinus prievartine tvarka suvarė į švedams, norvegams priklausančius bankus, kuriuose kaip avinus įvairiais pavidalais ir skuta. Ne tik išgryninat pinigus. Pastudijuokit, kokius mokesčius dabar skuta už kortelės aptarnavimą, menkiausią krustelėjimą bankai nusiskaičiuoja tegul atrodančias nedideles sumas centais. Bet pagalvokime, kiek iš tų centų per klientūrą surenkama milijonai eurų pelnų, kurie, deja, atsiranda visai ne Lietuvos gyventojų kišenėse. Kas patikliai bankuose laiko terminuotus indėlius, negaudami nė cento palūkanų, irgi turėtų žinot,- iš jūsų nejudinamų pinigėlių bankai irgi pasidaro didžiulius pelnus, juos naudodami išduodant kreditus (kokios imamos palūkanos...), o terminuotų indėlių savininkai dėl infliacijos kiekvieną dieną tampa skurdesni.

buv,sovietas

2018-01-13   01:47

IP: 145.133.77.206

gali muzikas lyginti su lenkais,cekais ar visais buv .sovietikus,bet normalioj,ar ABNAMRO,ar RABO-banko,ar ING,(kur nera rusu/komunistu atlieku smarves)
nera nei cento isgrynin.mokescio,kokia bebutu kortele-jus mulkina ,durnina,o jus?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Bitkoinas pinga, augant susirūpinimui dėl kriptovaliutų reguliavimo idėjos nuotrauka, foto

Bitkoinas pinga, augant susirūpinimui dėl kriptovaliutų reguliavimo idėjos

Populiariausia pasaulyje kriptovaliuta bitkoinas pinga, nes tarp investuotojų auga netikrumas dėl kriptovaliutų...

Vartotojų nebebus galima papildomai apmokestinti, atsiskaitant kredito arba debito kortelėmis, nes...

Už atsiskaitymą kortelėmis vartotojų papildomai apmokestinti nebus galima nuotrauka, foto

Preliminarus valstybės valdomų įmonių privatizavimo planas, kurį pernai rugsėjį pristatė Ūkio ministerija,...

Gal ir žmonių bėdas galima parduoti? nuotrauka, foto

Užsienio leidinių platintojai bent laikinai galės neplėšyti ar kitais būdais neslėpti alkoholio...

Užsienio leidiniuose reklama laikinai nebus plėšoma nuotrauka, foto

"Sodra" pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę...

"Sodra" pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas nuotrauka, foto

Atrodo, kad lauke yra 15 laipsnių šalčio nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Antradienį lepins saulė, tačiau netrukus sulauksime gausaus sniego ir tikros žiemos....

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžta namo nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Prezidentūroje trečiadienį rengiama Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo...

Žuvininkystės tarnyba vis dar neturi kur kraustytis nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Kol kas Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) dar nepersikraustė į...

Klaipėdos „Atlante“ – trys nauji legionieriai nuotrauka, foto

Sportas, „Atlantas“ sutartis iki metų pabaigos sudarė su dar trimis naujokais – ...

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...