Elektroninė prekyba Lietuvoje dar neišaugo iš vystyklų

Informacinė visuomenė

Lietuvoje pirkti internetu vis dar yra labai nepopuliaru.

Elektroninė prekyba mūsų šalyje tebėra kūdikio vystykluose - palygindami Lietuvą ir Vakarų šalis, pripažįsta tiek internetinių parduotuvių savininkai, tiek informacinių technologijų specialistai.

Ir patogu, ir pigu

Internete pasiūlymų pirkti - apstu. Pasinaudoję paieškos sistema gausite daug nuorodų į interneto svetaines, kuriose jums pasiūlys pirkti net ir tokias smulkmenas kaip kojines. Arba šį tą daugiau - pavyzdžiui, automobilį.

Internete parduodama kone viskas. Internetinių parduotuvių svetainėse skelbiama, kad pirkti internetu net labai verta, o potencialiems pirkėjams įtikinti išvardyti visi įmanomi šios paslaugos pranašumai.

"Internautai renkasi internetą pirkdami knygas, drabužius ir net maisto produktus todėl, kad tai patogiausias ir greičiausias pirkimo būdas. Taip, jūs teisingai perskaitėte - greičiausias, - rašoma vienoje tokioje svetainėje. - Kokiu kitu būdu gausite iš Paryžiaus naujausios kolekcijos kostiumėlį per savaitę net ten nenuvažiavę? Interneto parduotuvėse siūlomas prekes galite pirkti bet kuriuo paros metu ir iš bet kurio pasaulio taško. Apsivilkite savo mėgstamiausią chalatą ir - pirmyn į parduotuvę. Nepamirškite įsipilti kvapnios arbatos ir patogiai įsitaisykite. Interneto parduotuvėje galite praleisti tiek laiko, kiek reikia susipažinti su prekėmis."

Šioje interneto svetainėje dar priduriama, kad pirkėjų patogumui yra pateikiami išsamūs prekių aprašymai su nuotraukomis, rekomendacijos ir kita informacija.

"Ne kiekvienas, nors ir puikiai pasirengęs, pardavėjas realioje parduotuvėje galės suteikti tiek informacijos. Prisimenate tą karštą dieną, kai prisipirkote du didelius krepšius prekių ir keli metrai nuo parduotuvės iki jūsų namų jums atrodė ilgiausias pasaulyje atstumas? Pirkite internete ir tai niekada nepasikartos. Prekes jums pristatys tiesiai į namus", - vilioja svetainė pirkėjus.

Be to, dažnoje svetainėje nurodoma, kad toks pirkimo būdas ne tik patogiausias, bet ir pigiausias.

Nemato reikalo ir nepasitiki

Visgi Statistikos departamento prie LR Vyriausybės atlikto tyrimo duomenys rodo, kad trečiąjį 2003 metų ketvirtį prekes ir paslaugas internetu pirko ar užsakė tik 0,9 procento visų apklaustųjų, arba 3,2 procento respondentų, kurie naudojosi internetu. Tiesa, palyginti su 2003 m. pirmuoju ketvirčiu, perkančiųjų kiek padaugėjo - tada internetu pirko 0,7 proc. visų apklaustųjų, arba 3 proc. respondentų.

Į klausimą, kodėl nesinaudojo elektronine prekyba, dauguma (76 proc.) respondentų atsakė, kad nebuvo reikalo. Kas trečias, nesinaudojęs elektronine prekyba, paminėjo, kad pirkti parduotuvėje, kai matai prekę, yra patogiau, kas septintas - elektronine prekyba nepasitiki.

Tokie yra informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenys. Tyrimo metu buvo apklausti 2483 namų ūkiai ir 5219 15-74 metų amžiaus asmenų, šių namų ūkių narių.

Pirko, nes kitur nerado

Klaipėdietis Ilja Lebedev šiemet kelis kartus pirko prekes internetu.

Kauno įmonės internetinėje parduotuvėje jis užsisakė detalių savo elektrinei gitarai. Jam reikalingų detalių Klaipėdoje I. Lebedev nerado.

Jaunuolis sako, kad tik todėl jis nutarė pasinaudoti prekyba internetu. Daugiau naudotis internetine prekyba vaikinas nemato reikalo.

Visų pirma, paslauga nebuvo tokia jau patogi - įsigytas radijo detales I. Lebedev turėjo pats atsiimti apsilankęs pašto skyriuje. Suprantama, teko papildomai sumokėti už pašto išlaidas - dukart detales pirkęs klaipėdietis už siuntų pristatymą sumokėjo iš viso 14 Lt.

Kalbėti apie pelną - neverta

"Palyginus su Vakarų šalimis, Lietuvoje elektroninė prekyba vis dar yra kūdikio vystykluose", - pripažįsta bendrovės "Aiva Sistema" generalinis direktorius dr. Robertas Šertvytis. Ši bendrovė penkerius metus internete prekiauja kompiuteriais ir kompiuterine įranga. Taip pat - interneto svetainėmis ir net interneto parduotuvėmis.

"Pirkimas internetu lietuviams vis dar atrodo bauginantis dalykas. Pelnas? Apie pelną šioje srityje kalbėti neverta", - sako bendrovės "Notus Modus" direktorius Vytautas Alčauskas, kuris pridūrė pastebįs, kad daugiausia internetu perka tie, kurie neranda reikalingos prekės "tikrų" parduotuvių lentynose. Ši įmonė internete prekiauja muzikos ir vaizdo produktais, fototechnika, kompiuterių aksesuarais ir kt.

R. Šertvyčio nuomone, nemaža dalimi žiniasklaida "pasitarnavo", kad kai kurie pirkėjai internetine prekyba nepasitiki.

"Prieš 2-3 metus daug ir su pasimėgavimu buvo rašoma apie interneto parduotuvių bankrotus JAV, apgaudinėjimo atvejus. Ir nors bankrotų bumas jau senai praėjo, o per tą laiką pirkimai Vakarų šalyse pasiekė dešimčių milijardų apyvartas, apie tai rašyta buvo minimaliai. Todėl daugelio galvose išliko įspūdis, kad internetinė prekyba yra nepatikima", - mano R. Šertvytis.

Nėra rinkos

Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotojo Gintauto Vilkelio, kažin ar reikia stebėtis tokia internetinės prekybos padėtimi Lietuvoje: "Juk pas mus nėra rinkos tokiai prekybos rūšiai", - sako G. Vilkelis.

Pasak pašnekovo, visų pirma tai lemia mažas interneto vartotojų skaičius. Nuo Europos vidurkio Lietuva šioje srityje atsilieka daugiau kaip dvigubai, sako jis.

Reklama, o ne prekyba

Be to, G. Vilkelio teigimu, tai, ką dabar Lietuvoje vadiname elektronine prekyba, daugeliu atveju tėra elektroninė reklama, bet ne daugiau.

Anot jo, elektroniniame versle mes nesame prastesni už savo artimiausius kaimynus latvius, tačiau atsiliekame nuo estų.

"Visą pirkimo procesą turi atlikti nesitraukdamas nuo kompiuterio - štai kas yra elektroninė prekyba. Reikia užsukti sumokėti į banką ar į paštą? Tai jau ne elektroninė prekyba. Juk eidamas pakeliui gali užsukti į įprastą parduotuvę ir nusipirkti, ko reikia", - sako Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas.

"Šiandien Lietuvoje dar nėra sukurta elektroninio atsiskaitymo sistema - realių galimybių sėdint prie kompiuterio užsakyti prekę ir iš karto už viską atsiskaityti, nėra, - pridūrė G. Vilkelis. - Žinoma, siūlančiųjų yra, tačiau kyla abejonių dėl tokių paslaugų saugumo."

Anot pašnekovo, elektroninės prekybos plėtrai trukdo tai, kad elektroninis parašas dar neturi tokios galios, kokią turėtų.

Nors Elektroninio parašo įstatymas priimtas dar 2000-aisiais, dėl jo įgyvendinimo kyla nemažai problemų. Įstatyme numatyta, kad elektroninio parašo teisinė galia turi būti tokia pat, kaip ir ranka rašyto parašo. Tačiau, anot internetinės prekybos atstovų, įstatymas neveikia, nes dar nėra sukurta infrastruktūra jo įgyvendinimui.

Trūksta informacijos

O štai rinkodaros ir konsultacijų bendrovės "IMC" atliktas tyrimas rodo, kad viena pagrindinių elektroninės komercijos plėtros kliūčių Lietuvoje yra potencialių klientų turimos informacijos apie elektronines parduotuves trūkumas.

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad 73 proc. apklaustųjų negalėjo įvardinti nei vienos Lietuvos internete esančios parduotuvės. Net geriausiai žinomas parduotuves žinojo ne daugiau nei 10 proc. apklaustųjų.

Atsiskaitymo problemos - didelė kliūtis

Bendrovės "Aiva Sistema" vadovas R. Šertvytis pritaria, kad internetinė prekyba būtų patrauklesnė gyventojams, jei būtų labiau išplėtota galimybė atsiskaityti per internetą.

"Šiuo metu tokia galimybė tik pradėjo atsirasti naudojant mūsų bankų internetinio atsiskaitymo sistemas. Plačiau jas įdiegus į internetines parduotuves, pirkimai išaugtų. Kitas žingsnis būtų apmokėjimo kreditinėmis kortelėmis įdiegimas. Tam reikalingas sertifikacijos centras", - sako R. Šertvytis.

Pasak pašnekovo, taip pat pirkimai internetu padidėtų, jei šis prekybos būdas būtų aktyviau propaguojamas miesteliuose ir kaimuose, tačiau tam turi pagerėti pragyvenimo lygis ir padaugėti interneto vartotojų. Šiuo metu, anot jo, aktyviausiai prekyba vyksta didmiesčiuose.

R. Šertvyčio manymu, elektroninės prekybos plėtroje daug padėti gali ir žiniasklaida, daugiau informuodama gyventojus apie šio verslo galimybes.

Tiki ateities perspektyvomis

"Notus Modus" vadovo V. Alčausko nuomone, nepaisant visko, elektroninę komerciją būtina plėtoti jau vien dėl mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų.

"Juk ten nėra specializuotų parduotuvių, kuriose galima apsipirkti, todėl internetinės parduotuvės gali labai pagelbėti. Tarp mūsų klientų pasitaiko ir gyvenančių tokiuose kaimuose, kurių net pavadinimų nesame girdėję", - teigė V. Alčauskas.

Anot V. Alčausko, jų įmonės parduotuvėje populiariausia pirkti užsienio atlikėjų muziką bei kompiuterinius žaidimus.

Nors perkančiųjų internetu ir nėra daug, sako V. Alčauskas, visgi jų pamažu daugėja.

R. Šertvytis taip pat pastebi, kad prekybos apimtys auga. "Be to, paskutiniu metu pradėjome jausti didesnį susidomėjimą iš įvairių įmonių diegti elektroninės komercijos sistemas", - pridūrė jis.

R. Šertvytis tiki šio verslo perspektyvomis: "Manau, labai greitai ateis laikas, kai daugelis žmonių prieš pirkdami būtinai pasidomės preke internete, nors ją nusipirks nebūtinai interneto parduotuvėje. Įmonės, kurios neturės savo interneto prekių katalogų ir interneto parduotuvės arba didmeninės elektroninės komercijos sistemos, bus išstumtos labiau technologiškai išprususių konkurentų. Jau dabar yra atvejų, kai didmeninės prekybos įmonė užsisako elektroninės komercijos sistemą, nes dalis jos klientų atsisako jos paslaugų tol, kol ši sistema, kokią jau turi tos įmonės konkurentai, nebus sukurta".

Neturintiems pinigų - demonstracinė parduotuvė

Beje, tais lietuviais, kurie prekyba internetu nepasitiki, nežino, kaip ji vyksta, o gal tiesiog neturi pinigų, jau irgi yra pasirūpinta.

Internete galima rasti demonstracinę elektroninę parduotuvę, kurioje apsilankę "internautai" kviečiami visiškai nesirūpindami savo pinigine naršyti po prekių katalogą ir "pirkti". Žinoma, neišleidžiant nė cento.

Atsiskaitoma šioje parduotuvėje ne litais, o e-demais (ED) - virtualiais pinigais.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ