Ekonominių krizių karuselė

Jau greitai bus dveji metai, kai pietinėse Europos valstybėse karštai diskutuojama dėl šalių padėties ir ateities, keičiasi ministrų kabinetai, o gatves šturmuoja pasipiktinusios minios. Karšto kraujo pietiečiai nevengia naudoti smurto bei didelės ekonominės žalos padarančių streikų, kurių metu neretai deginami pastatai, niokojamas turtas. Priežastis - dešimtmečius besitęsusi nevykusi monetarinė politika, po 2007 metų kilusios pasaulinės krizės atvedusi į didžiausią Europos Sąjungos istorijoje skolų krizę.

Nieko keisto, kad ES vėl iš naujo prisimintas JAV didžiosios krizės metais naudotas akronimas P.I.G.S., kuris iš anglų kalbos išvertus reikštų "kiaulės". Tuo pačiu kiekviena raidė reiškia šalies pavadinimą: P - Portugal (Portugalija), I - Italy (Italija), G - Greece (Graikija), S - Spain (Ispanija).

Būtent šis akronimas pateikia dabartines Europos Sąjungos (ES) narių nuotaikas. Didžiausios Europos ekonominės galybės - Vokietija ir Prancūzija - bei Europos centrinis bankas (ECB) ar Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi mokėti už tai, kad pietiečiai, ir ypač graikai, visados atlaidžiau žiūrėjo į darbo bei našumo svarbą.

Kas padaryta?

Portugalija, šalis kuri iš "Pietinio ketverto" laikosi stabiliausiai, iš tiesų yra ties labai rizikingos situacijos slenksčiu. Europoje vis garsiau kalbama, jog po Graikijos ateis Portugalijos eilė. Išdidūs portugalai, pernai spyriojęsi dėl paskolos ėmimo, šiuo metu "stabiliai stovi vietoje", nes ekonomikos skatinimo planai neatnešė lauktų rezultatų.

Atlyginimų bei pensijų karpymas nebuvo sutiktas taip karštai kaip kiti radikalūs sprendimai Graikijoje ar Italijoje, o 2011 m. vasarą išrinkta valdžia nesusilaukia didesnių priekaištų. Deja, pranašaujama, jog jei portugalams nepavyks išjudinti ekonomikos, stovėjimas vietoj virs grimzdimu žemyn.

Italija, dažnai vadinama šalimi, "kuriai negalima bankrutuoti", savo krizę pasitiko panašiomis sąlygomis, kaip ir Lietuva - sprogusiu nekilnojamo turto burbulu bei dideliu skaičiumi bankrutavusių statybos įmonių. Italija pagal ekonomikos dydį ES dalinasi 2-4 vietas su Prancūzija bei Didžiąja Britanija. Italijos bankrotas būtų sukėlęs keleriopai didesnę žalą nei Graikijos.

Po dviprasmiškos Silvio Berlusconio politikos, kuri tęsėsi bemaž 14 metų, naujasis šalies premjeras lyginamas su legendine Margaret Tečer. "Geležinis Montis" šalį mėgina pastatyti ant kojų karpydamas išlaidas, didindamas mokesčius bei vykdamas pensijų reformą. Ar pavyks "Geležiniam Mončiui" sumažinti 1,9 trilijono eurų skolą - laiko klausimas. Griežtos taupymo programos, skola iš TVF bei šalies vyriausybės leidžiamos obligacijos - galimi krizės sprendimo būdai. Tačiau šalyje vis dažniau vyksta įvairių sektorių darbuotojų streikai.

Italai, kaip ir graikai, nenori pripažinti, jog keletą dešimtmečių gyveno akivaizdžiai per gerai.