2017 m. gruodžio 15 d. 19:47 val., penktadienis

Ekonomikos naujienos

Dviejų savininkų valdomas turtas - toleruojama atgyvena

2017-02-17, 13:59

Arvydas JOCKUS, „Lietuvos žinios"

Dviejų savininkų valdomas turtas - toleruojama atgyvena nuotrauka, foto

Krovos kompanijų veiklos sąlygos uoste šiuo metu nėra lygiavertės dėl to, kad viena dalis geležinkelių infrastruktūros priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kita - „Lietuvos geležinkeliams“

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Nuo sovietmečio laikų likęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kelių priklausymas dviem savininkams vis labiau trukdo uosto plėtrai bei riboja krovos kompanijų galimybes sąžiningai konkuruoti rinkoje.

Uosto krovos kompanijas vienijanti asociacija tvirtina, jog uosto kelių savininkas turėtų būti vienas ir net nurodo konkrečią valstybinę bendrovę, kuriai turėtų priklausyti visas uoste esantis valstybinis turtas.

Verslo nuomone, vienas valstybei priklausančios uosto infrastruktūros savininkas duotų valstybei daugiau ekonominės naudos, o plėtros ir kiti verslui bei valstybei aktualūs klausimai būtų sprendžiami greičiau ir paprasčiau. Be to, išsilygintų šiuo metu valstybės institucijų toleruojamos nelygiavertės uosto kompanijų konkurencinės sąlygos.

Tuo metu dvi valstybines bendroves – uosto infrastruktūros savininkes – kontroliuojanti Susisiekimo ministerija neranda būdo, kaip perkirsti valstybinių ir verslo įmonių interesų Klaipėdos uoste mazgą.

Nelygiavertė konkurencija

Krovos kompanijų veiklos sąlygos Klaipėdos uoste šiuo metu nėra lygiavertės dėl to, kad geležinkelių infrastruktūra uoste priklauso dviem savininkams. Pietinėje dalyje – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o šiaurinėje dalyje – „Lietuvos geležinkeliams“. Abi uosto dalis skiria į Kuršių marias įtekanti Dangės upė.

Laikraščio duomenimis, uosto direkcija taiko vienokią, o valstybinė geležinkelių bendrovė – kitokią naudojimosi geležinkelių infrastruktūra kainodarą. Dėl to skirtingose uosto dalyse dirbančios krovos kompanijos už tas pačias paslaugas moka nevienodus mokesčius: vienų išlaidos yra didesnės, kitų – mažesnės.

Antai Uosto direkcija neatsižvelgia, kiek per krovos kompanijų teritoriją pervažiuoja vagonų per tam tikrą laiką, o taiko fiksuotą mokestį kartu su uosto žemės nuoma; vagonų stovėjimas ant uosto direkcijos geležinkelių kelių taip pat yra nemokamas.

Tuo tarpu uosto kompanijos, kuriose yra „Lietuvos geležinkelių“ keliai, turi mokėti mokesčius už kiekvieno vagono stovėjimą ir važiavimą.

Faktiškai pagal galiojančius teisės aktus už viešosios geležinkelių infrastruktūros, tai yra stočių kelių, naudojimą visos kompanijos turėtų mokėti vienodą Valstybinės geležinkelių inspekcijos nustatytą infrastruktūros mokestį.

Tačiau taip nėra, tad dėl geležinkelių priklausymo dviem valstybės kontroliuojamoms įmonėms uosto kompanijos dirba nelygiavertėmis konkurencinėmis sąlygomis.

Susisiekimo ministerija kol kas neturi atsakymo, ar uoste turėtų būti vienas kelių infrastruktūros savininkas ir kas tai galėtų būti – valstybinė uosto direkcija ar valstybinė geležinkelių bendrovė, ar reikėtų suvienodinti uosto krovos kompanijų konkurencines sąlygas esant dviem bėgių savininkams.

„Šiuo metu gilinamės į problematiką, taip pat į „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir uosto bendruomenės pateiktus argumentus. Sprendimą priimsime įvertinę visas alternatyvas ir galimą socialinę ir ekonominę naudą valstybei“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Asociacija: turėtų būti vienas savininkas

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika laikraščiui teigė, jog tai, kad geležinkelių infrastruktūra uoste priklauso dviem savininkams, yra nenormalu. Jo teigimu, krovos kompanijas vienijanti asociacija mano, jog privažiuojamųjų kelių uoste savininkas turėtų būti vienas, ir geriausia, kad juo taptų Klaipėdos uosto direkcija, valdanti ir kitą uosto infrastruktūrą.

V. Šileikos teigimu, vienas savininkas ne tik padėtų išlyginti konkurencinių sąlygų uoste netolygumus, bet ir padėtų greičiau ir racionaliau spręsti kitus krovos kompanijoms aktualius klausimus.

Krovos kompanijas vienijančios asociacijos prezidentas, be kita ko, pabrėžė, kad kelių priklausomybė uoste pagrįsta ne griežtai pagal geografinį principą. Mat uosto direkcija ir geležinkelių bendrovė valdo bėgių infrastruktūrą pramaišiui tiek uosto šiaurinėje, tiek pietinėje dalyse, o dalis kelių yra privatūs. Pasak V. Šileikos, kelių priklausomybės nelemia vien geografinė padėtis. Tiek šiaurinėje pusėje, tiek pietinėje uosto pusėje yra geležinkelio kelių, kurie priklauso ir uosto direkcijai, ir geležinkelio bendrovei.

„Be abejo, mūsų asociacijos nuomone, būtų labai gerai, jeigu atsirastų vienas šeimininkas. Iš tiesų manytume, kad galbūt geležinkelio privažiuojamieji keliai uosto teritorijoje turėtų priklausyti Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai“, – teigė V. Šileika.

Kol uosto kelius valdo du savininkai, taikantys skirtingą kainodarą, asociacijos prezidento nuomone, būtų sąžininga ir teisinga, kad ši dviejų valstybės kontroliuojamų įmonių krovos kompanijoms taikoma kainodara bent jau būtų suderinta ir suvienodinta.

„Iš tiesų gal nėra taip svarbu, kam uoste priklauso geležinkelio privažiuojamieji keliai. Žinoma, kad šiek tiek skiriasi kainodara. Aišku, jeigu kainodara būtų suvienodinta, manau, uosto kompanijos turėtų vienodas konkurencines sąlygas“, – kalbėjo V. Šileika.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija problemą vertina šiek tiek plačiau. „Tai ne vien kainodaros ar įkainių klausimas. Manome, kad su vienas šeimininkas, kuris uoste valdo visą valstybinį turtą – krantines, kelius ir geležinkelius, paprasčiau spręstų infrastruktūros klausimus. Turto ar prisijungimo prie infrastruktūros klausimų nereikėtų derinti su atskiromis valstybės valdomomis įmonėmis. Manome, kad esant vienam uosto šeimininkui būtų galima gerokai operatyviau spręsti įvairias problemas, kurios iškyla krovos kompanijoms vystant uosto infrastruktūrą“, – kalbėjo V. Šileika.

Anot jo, du savininkai uoste yra sovietinių laikų palikimas. „Keliai tuo metu priklausė valstybei, ir geležinkelių bendrovė investavo į privažiuojamuosius kelius, o nepriklausomybės metais daug kelių nutiesta uosto direkcijos lėšomis ir tapo direkcijos nuosavybe. Trečia kategorija – privatūs keliai, jų taip pat šiek tie yra uoste“, – pasakojo asociacijos vadovas.

V. Šileika nusišypsojo išgirdęs žurnalisto pastabą, kad paskirti vieną uosto kelių savininką nebūtų sudėtinga, nes tiek uosto direkciją, tiek valstybinę geležinkelių bendrovę kontroliuoja Susisiekimo ministerija. „Manau, taip, bet vis dėlto tai ministerijos prerogatyva“, – pažymėjo jis.

Aktualus nuosavybės klausimas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad uosto kelių nuosavybės klausimas yra aktualus.

„Tačiau pažymėtina tai, kad tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, tiek „Lietuvos geležinkelių“ savininko teises įgyvendina Susisiekimo ministerija, kuri turi teisę spręsti tokio pobūdžio klausimus. Svarbiausias tikslas, kad geležinkelių eksploatacija bei plėtra būtų efektyvi tiek sąnaudų, tiek laiko atžvilgiu ir duotų didžiausią naudą valstybei“, – teigė M. Armonaitis.

Pasak jo, uosto direkcija visiems uosto žemės nuomininkams taiko vienodą žemės nuomos apskaičiavimo kainodarą, kurioje įvertinta galimybė naudotis geležinkeliais.

„Šiuo metu galiojanti Žemės nuomos apskaičiavimo tvarka buvo patvirtinta 2010 metais, o įsigaliojo nuo 2011 metų. Esamai tvarkai pritarė uoste veikiančios kompanijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, tad tvarka nustatyta su suinteresuotų šalių pritarimu“, – teigė jis.

Klaipėdos uoste veikia 14 stambių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių, teikiančių su jūrų verslu ir kroviniais susijusias paslaugas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę? nuotrauka, foto

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar ...

Iki švenčių grąžinti skolas - misija neįmanoma šimtams tūkstančių šalies gyventojų....

Skolų rekordai: antstolį „pažįsta“ kas 10 gyventojas, vienos moters skola viršija 1,1 mln. eurų nuotrauka, foto

Vakar Seimas patvirtino svarbiausią 2018 m. valstybės finansinį dokumentą - valstybės ir...

2018-ųjų biudžetas: Kam perteklius, kam nepriteklius nuotrauka, foto

Kol Seime kelią skinasi prokurorų suformuluotas siūlymas didinti jų algas 500–900...

Taksi vairuojančių dėstytojų daugėja, ministrės pažadai neįtikina nuotrauka, foto

Trečią šių metų ketvirtį tęsėsi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo augimas,...

SGD paklausa Azijoje palaikė aukštesnes kainas Europoje nuotrauka, foto

Pagarsėjusį sukčių pasiuntė į belangę nuotrauka, foto

Kriminalai, Daugiau nei 20 žmonių apgavęs ir tokiu būdu galimai apie 800 tūkst....

Dailininkai Jūrininkų ligoninei padovanojo paveikslų nuotrauka, foto

Sveikata, Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Lietuvos dailininkų Klaipėdos skyrius tęsia jau du dešimtmečius...

Žvėrys kelyje - mirtinas pavojus nuotrauka, foto

Automobiliai, Vienas iš pavojų, tykančių keliuose vairuotojų, - laukiniai žvėrys. Šiokia tokia vairuotojų...

Jie dirba be atlygio. Kas jiems negerai? nuotrauka, foto

Žmonės, Kas ir kodėl paskatina žmones, užuot studijavus ar siekus karjeros darbe, pasirinkti...

Kriminalai, Paskelbta prieš 21 min.

Sveikata, Paskelbta prieš 2 val.

Automobiliai, Paskelbta prieš 2 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...