Druskininkų sėkmės istorija

Kitoje Lietuvos pusėje

Kol Klaipėda ir kiti pajūrio miestai trypčioja vietoje, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas su komanda dabar gali džiaugtis klestinčiu įspūdingų idėjų, projektų ir architektūros miestu.

Net šiais sunkiais laikais Druskininkuose turistų daugėja 6-7 proc. per metus, o
pastaruosius keletą metų jų skaičius augo neįtikimais tempais - 16-24 proc. per metus. Pastačius vandens parką, latvių pagausėjo trigubai, lenkų - pustrečio karto.

Sunki pradžia

Miesto valdžios fantazija, gimusi 2001-aisiais, išties buvo įžūli: "Lietuva prasideda nuo Druskininkų." Nors tuo metu pagrindo optimizmui buvo mažai. 1999 ir 2000-ieji Druskininkams buvo krizės ir bankrotų metai. Nedarbas siekė 33 proc., miestas buvo pradėtas laidoti. Druskininkams buvo užkabintos pensininkų, bankrotų, narkomanų miesto, mirštančio kurorto etiketės, o dar muselių invazija...

2000-aisiais į mero postą iš verslo atėjęs Ričardas Malinauskas teigia Lietuvoje įsigalėjusį politikavimą išgyvendinęs per tris mėnesius.

"Po trijų mėnesių karo griežtai pasakiau - jeigu nepasakysit, kaip būtų geriau, o tik trukdysit teikti siūlymus, kuriuos mes laikome geriausiais, aš paskelbsiu, kas konkrečiai kuriam projektui trukdo. Nežinau, ar tai padėjo, bet baigėm politikuot ir nusprendėme, kad Druskininkuose yra viena - Druskininkų partija. Pas mus detalieji planai patvirtinami per 5-6 mėnesius. Kitur, girdėjau, per 2-3 metus", - sako meras.

Projektų nesuskaičiuosi

Į politiką atėję nauji žmonės priėmė sprendimą dėl naujos miesto plėtros vizijos - kurortas veiks ištisus metus, bus patrauklus ir mažam, ir suaugusiam, jame - sanatorinis gydymas, poilsis, turizmas, komercinis sportas. Savivaldybė ėmė rengti projektus, juos teikti, įtikinėti visus - nuo premjerų iki ministrų.

Kai valdžia pamatė, kad neįmanoma išsaugoti geležinkelio, paprašė stotį atiduoti miestui, sutvarkė ir įsteigė Turizmo informacinį centrą. Buvusio perono vietoje pastatė keturių žvaigždučių kempingą.

Kai bankrutavo Sveikatos ministerijai priklausiusios miesto gydyklos - vienos didžiausių Europoje, - R. Malinauskas Vyriausybės posėdyje paprašė jas atiduoti miestui. Mainais turėjo pažadėti, kad neprašys pinigų jų rekonstrukcijai.

"Ačiū Dievui, kad valdžia greitai keičiasi", - juokiasi meras. Buvo greitai parengtas techninis projektas, pusė sumos gauta iš valstybės, ir po trejų metų atgimė miesto gydyklos - su žiemos sodais, aprūpintos naujausiomis technologijomis.

Savivaldybė iš valstybės perėmė bankrutavusią 200 vietų mineralinio vandens gydyklą sanatoriją "Vilnius". Bendradarbiaujant su verslu per keletą metų pastatytas daugiau nei 120 mln. litų kainavęs sveikatingumo centras "SPA Vilnius" su vandens parku.

2006-ųjų pabaigoje atidarytas Druskininkų akvaparkas - visiškai kitoks, negu įprasti parkai. Po vienu stogu telpa viešbutis, konferencijų centrai, salės, restoranai, barai, naktiniai klubai, boulingas, SPA centrai, vandens parko kompleksas, 20 skirtingų pirčių kompleksas.

Matydami savivaldybės pastangas ir užmojus, į Druskininkus drąsiau ėmė investuoti verslininkai - jie statė laisvalaikio ir sporto centrus, boulingus, naktinius klubus, viešbučius. Pradėta investuoti ir į komercinį sportą - privatūs investuotojai įrengė teniso kortus. Kitą rudenį bus baigti 18 duobučių golfo laukai - žadama, vieni geriausių Rytų Europoje.

Dar vienas įspūdingas projektas - Kurorto sala, kurią, manoma, projektuos vienas iš architektų, Dubajuje projektavusių įžymųjį burės formos dangoraižį. Miesto prieigose įsikurs sportininkų ruošimo ir reabilitacijos centras. Ruošiamas detalusis Sveikatingumo parko planas.

"Mūsų vizija - sveikatinimo, SPA, maitinimo paslaugos, botanikos sodas su japoniško sodo elementais, tam tikromis aromatų giraitėmis, rožių, rododendrų oazėmis", - pasakoja R. Malinauskas.

Rekonstruojamas ir Druskininkų oro uostą. Tai bus B2 kategorijos, beveik 1 200 metrų pakilimo tako aerodromas, kur galės tūpti iki 70 vietų turbopropeleriniai lėktuvai, kurie skraidins į Druskininkus iš Rytų ir Vakarų. Bet vien oro uosto maža. R. Malinauskas, Palangoje rungtyniaudamas 1000 kilometrų varžybose, sumąstė, kodėl nepritaikius pakilimo tako automobilių varžyboms.

"Padarom nuvažiavimo kelius, uždarom oro uostą ir ten gali vykti netgi čempionatai. Gal pasiūlysim geriau, negu Palangoje?" - sako.

O kad verslininkams būtų patraukliau investuoti, greta oro uosto numatoma leisti statyti privačių aviatorių namų kvartalėlį su lėktuvo garažais.

Druskininkų ledklanis

Turbūt pats grandioziškiausais Druskininkų projektas - 418 metrų dengta slidinėjimo trasa, sujungta su 500 metrų lauko trasa - taip esą niekur pasaulyje nėra. Pasikėlus į viršų, bus galima nuspręsti, ar čiuožti vidinėm, ar lauko trasom.

Ant natūralaus 30 metrų aukščio kalno bus pastatytas 12 aukštų pastatas, nuo kurio žemyn šaus trasos. Po jomis bus ne tuščia vieta, o 170 kambarių viešbutis, barai, restoranai, SPA centrai, dengtų teniso kortų, skvošo, kerlingo aikštynai.

Valdininkai šį projektą pakrikštijo Druskininkų ledkalniu. Ir interjeras toks numatytas: pirmajame aukšte rasi palmių, liftu keliantis į viršų jas keis sniegynai, ledynai ir sniego trasos.

"Garantuojam, kad šis kompleksas bus tarp geriausių pasaulio dengtų slidinėjimo trasų penketuko. Pekinas, Dubajus, Tokijas... ir Druskininkai", - įsitikinęs meras.

Slidinėjimo trasoms sujungti su miestu neapkraunant centro transportu reikia naujo tilto. Jis jau statomas.

Nijolė KOSKIENĖ