2019 m. balandžio 22 d. 05:27 val., pirmadienis

Ekonomikos naujienos

Dar pagerėjo komercinių bankų apetitas

(2)

2017-07-26, 15:44

Justina GAFUROVA

Dar pagerėjo komercinių bankų apetitas nuotrauka, foto

Vitas Vasiliauskas.

© Arūno Bernacko koliažas

Ką tik bankai pasigyrė vėl susižėrę po keliasdešimt milijonų eurų, o tuo pat metu verslui pranešė, jog didina įkainius. Bankų voratinklis taip apraizgęs Lietuvą, kad jo pažaboti nepajėgia nei Lietuvos bankas, nei įstatymai.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė trijų maisto prekių parduotuvių savininkas, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus, kolegos ir iš kitų rajonų jau gavo įspėjimus iš bankų, kad, nepasitaręs su klientais, bankas keičia kortelių mokėjimo įkainius, ir nuo šiol kai kuriems verslininkams banko paslaugos brangs net kartais.

„Verslininkai piktinasi pasikeitusiomis Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos sutarties sąlygomis. Pakeitus įplaukų atsiskaitant kortele įkainius ir kortelių nuskaitymo terminalo nuomos mokesčius, kurių anksčiau kai kas ir neturėjo, apskritai paslaugos pabrango nuo 90 iki 110 proc. Kai kas apskaičiavo, kad įkainiai pabrango dar labiau - du ar net daugiau kartų. Klausėme banko argumentų, bet jų nebuvo. Bankas teigia, kad keičia verslininkams kainodarą, tačiau gal tai susiję su tuo, kad norima atkeršyti už kritiką bankams?“ - svarsto G.Stoškus.

Tačiau jis tvirtina, kad net ir brangstant paslaugoms neketina šokti pagal bankų dūdelę ir nenustos iš bankų reikalauti tinkamų sąlygų verslininkams: „Šitaip elgtis negalima. Juk tik bankai suteikia terminalus kortelių atsiskaitymui. O jei norėtume nuomoti tiesiogiai iš tiekėjo, jis gali neatitikti banko reikalavimų, tuomet bankas neteiks paslaugų. Baisi situacija rinkoje. Jau kalbėjome su Lietuvos banko atsakingais asmenimis ir sutarėme, kad per mėnesį bus organizuojamas Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos susitikimas su Lietuvos banko vadovybe šiems klausimams aptarti. Ne, kontrolės jokios nėra, bankai daro, ką nori. Ir neįmanoma įvesti jokios tvarkos. Dabartiniai pokyčiai atsirado keičiant sutarties punktus. Nes pasirašant sutartį jau būna įrašyta tokių pokyčių galimybė. O jei tavęs tokie siūlymai netenkina, gali ieškotis kitos įstaigos. Bet juk bankai tėra keli, valstybė išdavė jiems licencijas, tai turi būti sutvarkyti įstatymai ir atsirasti reguliavimas. Manau, reikia labai nedaug pakeitimų, kad atsirastų galimybė derėtis dėl standartinių sutarties sąlygų. Nes dabar visose sutartyse numatytos banko teisės, o kliento - tik pareigos.“

Paklaustas, ar nebijo dar didesnio bankų keršto, G.Stoškus nusijuokia atsakydamas, kad dabar yra priverstas naudotis banko paslaugomis, o kitu atveju tik sutaupytų. „Na, nepriims, tai nepriims. Tuomet aš parašysiu finansų ministrui ir paklausiu, kur galiu valstybei tiesiogiai sumokėti mokesčius, kuriuos sumokėti man priklauso, ir kad tai galėčiau padaryti apeidamas bankus, nes jie su manimi nedirba. Galiu tiesiai į kabinetą atnešti grynus pinigus ir teisėtai sumokėti visus mokesčius be papildomų paslaugų mokesčių“, - nenusimena G.Stoškus.

Beje, po ilgų teisybės paieškų, vakar Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai buvo pakviesti į susitikimą su Lietuvos banko pirmininku Vitu Vasiliausku. Verslininkams buvo pažadėta pagaliau pasidomėti, ar įmanoma bent šiek tiek suvaržyti verslą smaugiančius bankų reikalavimus.



- Uždėjus bankams apynasrį, kad nebūtų plėšikaujama iš fizinių asmenų, verslo subjektai liko taip ir neapsaugoti nuo bankų savivalės?
- „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio PAUKŠTĖS.

- Deja, pas mus labai mažai kas drįsta pripažinti, kad Lietuvoje bankų yra labai mažai ir labai didelė rinkos dalis yra kelių bankų iš vienos šalies rankose. Todėl turime praktiškai nekonkurencinę aplinką. Kaip padaryti, kad tai pasikeistų? Niekas nepajėgia to padaryti. Matyt, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonėms nėra kur dėtis ir ką pasirinkti. Ypač regione gyvenantiems žmonėms, kur mažėja banko skyrių ir aptarnavimas. Toks bankų elgesys yra nekorektiškas. Kad ir kiek jie rašinėtų savo gero elgesio kodeksų, realiame elgesyje tikrai nesimato noro rūpintis savo klientais. Bankai turi tiesiog labai didelį svorį, todėl elgiasi taip, kaip nori.

Reikėtų suprasti, kad Lietuvoje smulkieji verslininkai galėtų būti prilyginti fiziniams asmenims. Juk smulkusis verslininkas Lietuvoje ir smulkusis verslininkas Vokietijoje yra labai skirtingi. Dažnai Lietuvoje smulkusis verslas generuoja labai nedideles apyvartas, dirba vos keli žmonės, tad jų derybinės galios nėra nė kiek ne didesnės už privataus žmogaus. Dabar privatų žmogų mes giname, tad reikia kreiptis į Lietuvos banką su prašymu peržiūrėti savo poziciją ir dėl privataus verslo.

Galbūt atsiras kokių naujovių nuo rugsėjo į Lietuvos bankų asociacijos vadovybę atėjus naujam vadovui. Tai matęs pasaulio žmogus, kuris galbūt bus platesnio požiūrio, ir nuostatos šiek tiek pasikeis. Nes dabartinės bankų nuostatos susijusios tik su pelnu.

- Ar nėra keista, kai Lietuvos bankas, siūlydamas verslininkams alternatyvą, mini kitus finansų rinkos dalyvius, tokius kaip kredito unijos? Joks kitas dalyvis negali išduoti verslui kortelių nuskaitymo aparato atsiskaitymams kortele. Tad oficialiai rinkoje konkurencija yra, bet praktiškai - ne?

- Taip. Nors nesu šalininkas labai piktintis Lietuvos banku, jų nuopelnas, kad pagerėjo padėtis greitųjų kreditų rinkoje. Žinoma, yra daug ir kitų vietų. Lietuvos bankas daug padarė, kad apgintų žmogų, bet dabar jau būtų laikas atsisukti į smulkųjį verslininką. Juk nuo jų smarkiai priklauso šalies gerovė. Tai žmonės, kurie neieško darbo, moka mokesčius ir kuria darbo vietas. Jie turėtų būti palaikomi. Reikėtų su jais aktyviau bendrauti Lietuvos bankui ir įsiklausyti į jų problemas. Rinkoje įsitvirtinus kredito kortelėms dar anksti kalbėti, kad dabar ateis nauji rinkos žaidėjai ir lengvai įsitvirtins.

- Bet ar yra kokia alternatyva, ar mes jau esame visiškame akligatvyje ir neturime pasirinkimo, kaip tik toliau vergauti bankams?

- Kiekvienu atskiru atveju reikia galvoti. Kol kas džiugu, kad atsirado ES direktyvos, kurios įteisino tam tikrus paslaugų įkainių ribojimus. Bet vis tiek mūsų žmogus perka toli gražu ne tiek, kaip kitose šalyse. Mūsų žmogus krautuvėlėje neretai perka prekę, kuri kainuoja 1-3 eurus, kai tuo metu Vokietijoje ar kitoje šalyje kainos jau visai kitokios. Bet jei įkainiai už operacijas yra tokie patys, santykinė vertė bankui atiduodamų pinigų šalyje yra labai didelė.

Žinoma, europiniu mastu jau kuriami įstatymai, kad į šalį galėtų ateiti užsienio bankai. Bet su tuo taip pat yra didelė problema. Turbūt Lietuva yra išskirtinė ES šalis, kur vienos šalies bankai rinkoje turi daugiausia koncentracijos. O naujų bankų nėra. Nesvarbu, pastangos dedamos ar ne.

- 2006 ir 2010 m. tarptautinio finansų leidinio „The Banker“ pripažintas geriausiu Lietuvos banku „Snoras“ buvo alternatyva klientams?

- „Snoro“ niekas nedotavo, tiesiog akcininkų sprendimai privedė jį prie bankroto. Ir tikrai dėl to labai gaila. Tokie smulkieji bankai, kaip „Snoras“, Ūkio bankas, buvo kur kas draugiškesni smulkiesiems verslininkams. Nes tai yra šiek tiek mažesnė biurokratinė struktūra ir su tokiu banku galima greičiau ir lengviau susitarti. Gal dar įsitvirtins kai kurios kredito unijos, kurios siekia tapti bankais.

- Vartotojiškoje visuomenėje dažnai kalbama apie tai, kad klientas diktuoja taisykles ir dėl jo kaunasi paslaugos teikėjai. Bet ar Lietuvoje šiandien klientui dar yra galimybė suinteresuoti banką, kad šis norėtų klientą išlaikyti?


- Matosi, kad šiuo metu bankui neįdomu, ar tu esi jo klientas. Bet reikia galvoti, ką daryti, ir į tai žiūrėti profesionaliai bei viską apskaičiuojant. Juk Lietuvos valstybė skolinasi iš tų pačių bankų. Nuo bankų lobistų durys kabinetuose neužsidaro Seime ir Vyriausybėje. Jei palygintume bankų ir vartotojų organizacijų galimybes, skirtumai siekia turbūt milijonus kartų. Tad akivaizdu, kad kas moka pinigus, tas ir muziką užsako.


Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:


- Ar normalu, kai bankas ilgamečiam savo klientui be jokių įspėjimų ima ir pakeičia sutarties sąlygas, kurios susietos su paslaugų įkainiais?

- Tokia praktika visiškai normali. Keičiasi reguliavimas, keičiasi sąlygos, įkainiai mažėja, didėja. Dabar keičiasi kainodara. Anksčiau mokestis buvo taikomas už kiekvieną produktą. Dabar įvesta krepšelinė kainodara, todėl daugeliui bankų iš esmės keitėsi verslo modeliai, reikėjo prisitaikyti. Fiziniams asmenims gal buvo paprasčiau, įmonėms ir verslo klientams reikėjo daugiau pasidomėti, nes jie atlieka daugiau operacijų ir krepšelį prisitaikyti gali būti sudėtingiau.

- Bet gal verslui galėtų atsirasti galimybė derėtis dėl sutarties sąlygų?

- Niekur to nėra ir jokioje šalyje to nesurasite. Čia tokios kalbos yra tik tam, kad kalbėtume, ir verslininkai patys tai žino. Derėtis su kiekvienu verslininku šiais laikais nėra galimybių jokiuose bankuose. Patys didžiausi klientai turi tokią galimybę, bet mažesniems klientams nustatomi standartiniai produktai ir pasirinkimas yra tik tarp bankų. O galimybių daryti individualius pakeitimus nėra, nes tai yra brangu. Nėra realu, kad keliasdešimt klientų būtų pakeistas produktas.

Kai įsigaliojus naujai būsto kreditavimo tvarkai reikėjo įvesti rizikos produktus pajamas gaunantiems užsienio valiuta, dėl sąnaudų kai kurie bankai visai atsisakė teikti tokias paslaugas. Nes tai yra per daug brangu.

- Atrodo, kad reguliuojami tik banko ir privačių klientų santykiai, tačiau banko paslaugų verslui niekas nereguliuoja ir nekontroliuoja, o tenka papildomai mokėti ir už pinigų perskaičiavimą, ir grynuosius į sąskaitą įnešti nebe taip paprasta?

- Čia neturi būti jokio rinkos reguliavimo, nes geriausia reguliacija yra konkurencija ir įkainių pasirinkimas. Ne grynaisiais pinigais atsiskaityti yra pigiausia, o jei norima atlikti operacijas tik grynaisiais pinigais, už tai reikia sumokėti. Dabar ir centrinis bankas visas grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudas perkelia rinkai. Anksčiau pinigus buvo galima gauti iš centrinio banko suskaičiuotus ir supakuotus, o grąžinti tiesiog surinktus ir inkasuotus iš rinkos. Dabar bankas išduoda tiek pinigų, kiek priima perskaičiuotų. Vadinasi, visos perskaičiavimo ir tikrinimo sąnaudos perkeliamos rinkos dalyviams - bankams, inkasavimo bendrovėms, prekybininkams ir kitiems rinkos dalyviams, kurie naudoja grynuosius pinigus. Kitaip sakant, sąnaudas tenka dalintis. Ir nereikia svajoti, kad kažkokia sąskaita bus subsidijuojama grynųjų pinigų naudojimui. To nėra nė vienoje šalyje. O jeigu norite pigių transakcijų, tenka naudoti terminalus ir atsiskaitymus kortele, kurie šiuo metu yra atpigę.

- Asociacija, kaip bankų atstovas, nuolat sulaukia įvairių kritikos strėlių dėl bankų darbo ir įkainių tiek iš fizinių asmenų, tiek ir iš verslo. Ar tai tik visuomenės išsigalvojimai, ar konkurencija tikrai per maža, o įkainiai, švelniai tariant, didoki?


- Konkurencija yra didelė. Aptarnavimą bankai atlieka ir per sieną, tad banko sąskaitą galima atsidaryti ir kitų šalių bankuose Vokietijoje, Lenkijoje, Skandinavijoje. Daugelis verslo įmonių, veikiančių keliose šalyse, pasinaudoja šia galimybe, jei ten yra palankesnės sąlygos. Deja, skaičiai rodo, kad įkainiai yra labai konkurencingi, ypač verslui. Verslo segmente yra didžiausia konkurencija dėl bankų.

- Kaip paprasčiausiam klientui šiandien suinteresuoti banką, kurio klientu jis yra, kad bankui bent kiek tas klientas rūpėtų ir jis norėtų jį išsaugoti?


- Bankas visuomet nori išlaikyti klientą, bet klientas turi tenkinti tam tikrus reikalavimus. Jis turi deklaruoti visas savo operacijas, bankas turi pažinti klientą. Nes jei neaišku, kokias operacijas daro klientas, ir prašo aptarnauti jį tik grynaisiais, tai tokių klientų bankai nebegali aptarnauti pagal Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymą. Bankas turi žinoti, kokiais tikslais imami grynieji pinigai, kam jie reikalingi, ar tai nėra operacijos, susijusios su įstatymų pažeidimais. Tiek fiziniai, tiek juridiniai klientai bankams yra labai reikalingi ir dėl kiekvieno kliento bankai konkuruoja, bet klientas turi būti skaidrus ir atitikti dabartinius reikalavimus.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: bankai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Petras

2017-07-26   21:18

IP: 77.79.58.170

O kas jums, verslininkams, trugdo daryti, taip kaip daro degaliniu tinklas SAURIDA. MOKI GRYNAIS KAINA MAZESNE

nu nu

2017-07-26   20:54

IP: 143.159.84.211

Labai gerai! Reikia beretinius vergus isspausti iki paskutinio cento. Nepriklausomybe ir demokratija! Valio! Looool

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Skandalas dėl lenkiškos jautienos nuotrauka, foto

Skandalas dėl lenkiškos jautienos

ES pareigūnai Lenkijoje tirs jautieną

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Turkijoje keliavusi Dovilė: lagamine buvo ir maudymosi kostiumėlis, ir slidinėjimo akiniai nuotrauka, foto

Kelionės, Urbanizacijos paveikti miestai, sniegu padengtos viršukalnės, istorija žavintys muziejai. "Vis dažniau atsiranda...

Netoli Dovilų dega miškas nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien 16.22 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Ambersail II prestižinėje regatoje pelnė 3 vietą nuotrauka, foto

Sportas, Po 5 intensyvių lenktynių dienų prestižinėje „Les Voiles de St. Barth“ regatoje...

Sendvario seniūnijoje piktina šiukšlinantys statytojai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Sendvario seniūnija yra tarsi nuolatinė statybų aikštelė. Tačiau naujakurių laimę temdo kai...

Kriminalai, Paskelbta prieš 12 val.

Sportas, Paskelbta prieš 13 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 15 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...