2019 m. gegužės 22 d. 04:18 val., trečiadienis

Ekonomikos naujienos

Bankininkai apgauna dažniau nei sinoptikai

2015-12-16, 09:24

Respublika.lt

Bankininkai apgauna dažniau nei sinoptikai nuotrauka, foto

Žmonėms nereikia patarėjų, kokie labai dažnai nori būti ekonomistai.

© ELTA nuotr.

Nors prasidėjo adventas - susikaupimo, susilaikymo nuo pagundų metas, bankų analitikai ir kai kurie politikai vėl varo savo giesmeles: vartojimas Lietuvoje nedidėja, nes žmonės neatsisako blogo įpročio taupyti. Tačiau kodėl jie turėtų tapti švaistūnais? Gal kiekvienas geriau žino, ko jam reikia? Negana to, tie patys bankininkai tvirtina, esą euro įvedimas nepaskatino ekonomikos augimo tiek, kiek tikėtasi, tačiau jei nebūtų atsisakyta lito, ekonomikai esą būtų buvę dar blogiau. Kas gali būti blogiau? Ar tai tik gąsdinimas?

Romas LAZUTKA, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas:

Ekonomikos teorijoje yra tokia paprasta pirminė prielaida: žmonės yra racionalūs ir žino, ką daro, nes jie geriausiai žino, ko jie nori. Ir joks ekonomistas už žmogų negali pasakyti, kas jam geriau, ko jis nori, ar verta išlaidauti, ar taupyti, nes niekas nežino ir jo tikrosios finansinės situacijos. Visi žino, ko jie patys nori, ką gali, kas jiems naudinga. Išskyrus specifinius atvejus. Pavyzdžiui, narkomanai gal ir nesuvokia, kas jiems svarbiausia. Bet jei jiems atrodo, kad narkotikai yra svarbiausia, tai ir luošina savo sveikatą.

Todėl aš manau, kad žmonėms nereikia patarėjų, kokie labai dažnai nori būti ekonomistai. Juokas ima iš asmeninių finansų patarėjų, kuriuos komerciniai bankai įdarbina ir kurie bando propaguoti tariamai racionalesnį taupymą ar didesnį vartojimą. Ir, aišku, propaguoja tai, kas naudingiau jų atstovaujamoms įmonėms.

Kai ekonomistai svarsto, ar vartojimas gerai ar ne, tai svarsto ne kiekvieno konkretaus žmogaus atžvilgiu, nes juk nepriversi jo pirkti trijų šaldytuvų vietoj vieno, nes jis žino, ko jam reikia ir ar jis nori pasilikti pinigų juodai dienai. Svarstoma visos ekonomikos požiūriu. Kai ekonomika sparčiai auga ir yra didelė infliacija, kainos smarkiai auga, siekiama, kad jos augtų ne taip smarkiai, nes kai jos auga smarkiai, būna labai neapibrėžta padėtis tiek žmonėms, tiek įmonėms. Tada vartojimas ribojamas. Bet ne tam, kad atskiram žmogui, o šalies ekonomikai būtų geriau. Ir atvirkščiai: kai ekonomika auga lėtai, vartojimas skatinamas. Bet irgi ne konkretaus asmens, o visos visuomenės. Tada politikams teikiami siūlymai, kaip tą vartojimą padidinti.

Kai ateitis būna neapibrėžta, žmonės bijo: gal neteks darbo, gal sumažės algos. Tada perkami tik patys būtiniausi daiktai ir taupoma. Ir priešingai: kai ekonomika sparčiai auga, algos kyla, persiduoda optimizmas. Atrodo, kad visą laiką viskas tik gerės, ir žmonės ima daug pirkti. Aišku, ne po tris šaldytuvus, kaip sakiau, o kitus ne pačius būtiniausius daiktus. Juo labiau kad prekybos centrai moka įsiūlyti.

Bet aš esu tokios nuomonės: jei nesi rinkodaros žmogus, kuris nori iškišti savo prekę, tai niekas žmogui neturi patarinėti, ką jam daryti. Ekonomistai turėtų būti nešališki ir nesikišti, nes kiekvienas turi savo galimybes, savo norus, galų gale savo nuotaiką. Juk jei, pavyzdžiui, moteriai prasta nuotaika, gal geriau jai nusipirkti patinkančius batus, net jeigu pinigų ir labai trūksta? Gal batai pakels nuotaiką, nes priešingu atveju pasekmės gal kainuos dar brangiau? Pavyzdžiui, gal teks pirkti brangius antidepresantus? Moteris geriau žino nei visi Lietuvos asmeniniai finansų ekspertai, dirbantys saviems bankams ir bandantys žmones paveikti sau naudinga linkme.

Bankų ekspertai dažnai sako: įvedus eurą, ekonomika augo silpniau, nei buvo prognozuota, bet jei euras nebūtų įvestas, būtų buvę dar blogiau. Tai yra tuščios kalbos. Nėra jokių įrodymų, kaip būtų, jeigu būtų. Nors aš esu ekonomistas, nebijau pasakyti, kad ekonomistai yra tokios profesijos žmonės, kurie pasako, kaip bus, o po to aiškina priežastis, kodėl neatsitiko taip, kaip jie žadėjo ir prognozavo. Jie iš to duoną valgo.

Prisiminkime: kai buvo agituojama už euro įvedimą, tvirtinta, kad dėl to ekonomika ims dar labiau augti. Nors šalia buvo akivaizdus pavyzdys - Estija, kurios ekonomika įsivedus eurą augo lėtai ir kurią pralenkė euro dar neįsivedusi Lietuva. Aišku, vien iš to daryti išvadą, kad Estijos ekonomika augo lėčiau tik dėl to, kad ji įsivedė eurą, negalima, tačiau buvo akivaizdus faktas, jog vien euro įsivedimo nepakanka, kad ekonomika imtų augti. Ir kai mes ruošėmės įsivesti eurą, argumentas, kad tai paskatins ekonomiką, buvo nerimtas. Lygiai taip pat, kaip dabar bandoma pateisinti: jei euras nebūtų įvestas, būtų dar blogiau.

Ekonomikos augimui poveikį turi labai daug veiksnių ir kiekvieno jų poveikį atskirti labai sunku ne tik iš anksto, bet ir jau praėjus tam tikram laikotarpiui. Reikalinga labai išsami analizė, įvairūs duomenys, kurie ne visada prieinami. Todėl ekonomistų nuomonė tokiais klausimais labai skirtinga. Neatsitiktinai sakoma: ekonomika yra toks mokslas, kai už skirtingas nuomones apie tą patį reiškinį galima laimėti Nobelio premiją. Yra buvę ne kartą, kad premija skiriama už vieną požiūrį, o po to už kardinaliai priešingą vertinimą. Taip yra todėl, kad vertinama logika, įrodinėjimų seka, bet realybėje sąlygos gali būti labai skirtingos. Ir esant vienoms sąlygoms teisus gali būti vienas, o joms pasikeitus - kitas. Visas sąlygas įvertinti yra neįmanoma, nes visuomenė yra dinamiška, besikeičianti.

Gamtos mokslų atstovai visada pašaipiai žiūri į ekonomistus, nes esą jie daug ko negali nuspėti, daug ko negali paaiškinti. Tačiau visuomenė kaip objektas yra daug sudėtingesnė nei gamtos objektai. Todėl į ekonomines prognozes reikia atsargiai žiūrėti. Nors, atvirai sakant, ir į gamtos mokslus kartais negalima rimtai žiūrėti, nes kartais įrodinėjama, kad kavą gerti sveika, o kartais - kad kenksminga. Tai priklauso, matyt, nuo to, kas sumokėjo pinigus už tyrimus: ar arbatos pardavėjai, ar kavos.

Tas pats ir su ekonomistais: kai skelbiamos jų nuomonės, vertinimai, prognozės, visada labai svarbu pasižiūrėti, kas tie ekonomistai yra. Jei jie dirba stambioms kompanijoms, verslo grupėms, tada savaime aišku, kad jų vertinimai bus ne objektyvūs, o naudingi toms verslo grupėms. O ekonomistai, dirbantys universitetuose, yra autonomiškesni, nes jų pajamos nepriklauso nuo jų daromo poveikio žmonėms. Priešingai nei dabar viešumoje itin besireiškiančių ekonomistų, dirbančių atitinkamose įstaigose.

Kiekvieno banko padėtį gali pakeisti jo teikiamos prognozės, vertinimai. Priešingu atveju būtų galima klausti: kam bankui reikalingi ekonomistai, kurie skelbia prognozes? Gerai, gal bankui tų prognozių reikia jų pačių veiklai. Tačiau tada tegul jas pasidaro ir tyli, kad konkurentai nežinotų. O čia trimituojama viešai, nes norima padaryti poveikį visuomenės nuomonei, politikus pakreipti sau naudinga linkme.

Rytoj „Vakaro žiniose“ profesorius R.Lazutka aptars euro įvedimo pasekmes: santechnikas imdavo 100 litų, dabar - 100 eurų. Morkos brango dėl prasto derliaus, o eglutės irgi dėl to paties brango?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Ekonomikos naujienos

Skandalas dėl lenkiškos jautienos nuotrauka, foto

Skandalas dėl lenkiškos jautienos

ES pareigūnai Lenkijoje tirs jautieną

„Atostogų parke“ bus diegiama pažangiausia pasaulyje baseino vandens dezinfekavimo sistema DA-GEN, pagrįsta...

Maudynės baseine be chloro: „Atostogų parkas“ diegia pažangiausią pasaulyje vandens dezinfekavimo sistemą nuotrauka, foto

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į plėtrą bei modernizavimą ketina...

„Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030-ųjų ketina investuoti 7 mlrd. eurų nuotrauka, foto

Vyriausybė siūlo didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuo dabar skiriamo 1 proc. akcizo...

Siūloma didinti fizinio aktyvumo finansavimą nuotrauka, foto

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Jemenui...

Lietuva skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Jemenui nuotrauka, foto

Palangos verslas pasitinka vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Turizmo sezonas tikrai prasidėjo“, – sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos...

Pajūrio derbyje pasiekta pergalė! nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos futbolo A lygoje Klaipėdos „Atlantui“ pavyko nutraukti penkerių nelaimėtų rungtynių seriją. Uostamiesčio...

Gargždų gimtadienio šventė: mažiau, bet originaliau nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Likus dviem savaitėms iki 766-ojo Gargždų miesto gimtadienio, vakar Kultūros centro konferencijų...

Ugniagesiai pataria, kaip apsisaugoti nuo žaibo nuotrauka, foto

Lietuva, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, jog praėjusį savaitgalį žaibai Lietuvoje padegė keturis...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 7 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...