Bandymai išvengti rinkliavos už atliekas - nesėkmingi

Nors vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste įvesta jau daugiau nei prieš dvejus metus, dalis klaipėdiečių vis dar bando išvengti šios prievolės. Rinkliavą administruojančios įmonės Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistai per birželio-liepos mėnesius surado 81 nekilnojamojo turto savininką, kurie nėra sumokėję per 59 400 litų.

Parazituoja sąžiningųjų sąskaita

Klaipėdoje mokančiųjų rinkliavą už atliekas duomenų bazė yra suformuota remiantis VĮ Registrų centro duomenimis. Tačiau jeigu žmogus pasistato namą, bet neregistruoja jo Registrų centre, dar nereiškia, kad jam neprivaloma laikytis civilizuoto atliekų tvarkymo normų.

"Sulaukiame klaipėdiečių skambučių iš naujųjų individualių namų kvartalų. Jie piktinasi, jog greta gyvenantys kaimynai net turėdami konteinerius nemoka už atliekų tvarkymą. Tiriame ir šiuos skundus, ir pagal savo planą tikriname mums priskirtas miesto teritorijas", - sakė Šarūnas Jonas Tamulis, KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas.

Šią vasarą KRATC darbuotojai patikrino Luizės ir Labrenciškės individualių namų kvartalus ir surašė aktus 81 nekilnojamojo turto savininkui.

"Pavyzdžiui, oficialioje Registrų centro informacijoje būna nurodytas tik žemės sklypas. O iš tikro randame įrengtą namą ir matome, kad čia ne pirmus metus kažkas šeimininkauja. Tokiu atveju mūsų kokybės inspektorius fiksuoja realią situaciją, surašo aktą ir suformuojame turto savininkui mokestinį pranešimą už visą laikotarpį, nuo kada įvesta vietinė rinkliava - 2008 metų liepos 1 dienos", - aiškino Š. J. Tamulis. Pažeidėjams susipažinimui taip pat išsiunčiamos patikrinimo aktų kopijos.

Pasak pašnekovo, daugeliu atvejų pažeidimai akivaizdūs. Dalis individualių namų dar iki rinkliavos įvedimo turėjo komunalinių atliekų konteinerius, kuriuos vežėjai sutartiniais pagrindais reguliariai ištuštindavo. Įvedus vietinę rinkliavą vežėjų ir gyventojų sutartys nebegalioja, bet kai kurie savininkai sumanė pagudrauti - nebemokėti už atliekų tvarkymą ir pagyventi sąžiningai mokančiųjų sąskaita.

"Savivaldybės teisės aktai aiškiai numato: jeigu subjektas turi nekilnojamojo turto Klaipėdos mieste, jis privalo mokėti vietinę rinkliavą", - argumentavo KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas.

Nuo rinkliavos atleidžia tik Taryba

Galimybė nesutikti su KRATC išvadomis yra, bet dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos reikia kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyrių.

"Jeigu nekilnojamasis turtas nenaudojamas pagal paskirtį, turto savininkai turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. KRATC yra rinkliavą administruojanti bendrovė - mes fiksuojame faktą, o sprendimus, atleisti nuo rinkliavos ar neatleisti, - priima miesto Taryba", - aiškino Š. J. Tamulis.

Pernai vasarą Klaipėdos miesto taryba nuo vietinės rinkliavos atleido 69 subjektus, o iš jų 56 yra būtent individualių valdų ir butų savininkai.

Pasak KRATC atstovo, ateityje tokie patikrinimai bus vykdomi ir kitose Klaipėdos miesto dalyse.

"Tempti laiko nėra jokios prasmės. Nepaisant, kada buvo ar bus užfiksuotas pažeidimas, vietinę rinkliavą teks sumokėti už visą laikotarpį nuo jos įvedimo. Kas ketvirtį skola padidėja ir turto savininkui vėliau teks sumokėti vis didesnę sumą", - sakė Šarūnas Jonas Tamulis.

Nekilnojamojo turto neįregistravę ir vietinės rinkliavos nemokantys klaipėdiečiai turėtų apie tai pranešti KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui nemokamu telefonu 8 800 13344 arba atėję adresu Bangų g. 11, Klaipėdoje.