"Augome, nes nebijojome keistis"

"Sodra" informuoja

- sako Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ("Sodros") direktorius Mindaugas Mikaila.

Su kovo 23 dieną socialinio draudimo darbuotojų profesinę dieną minėjusios institucijos vadovu kalbamės apie "Sodros" kasdienybę - svarbiausius pasiektus rezultatus ir strateginius šių metų planus bei uždavinius.

Nedaug Lietuvos žmonių yra girdėję apie profesinę socialinio draudimo šventę, gal galite daugiau apie ją papasakoti?

- 1926 metų kovo 23 dieną tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą, taip sukurdamas naują profesinę bendruomenę. Prisimindami šį svarbų įvykį, socialinės apsaugos sferos darbuotojai švenčia profesinę šventę. Akivaizdu, kad ir šiandien socialinis draudimas užima svarbią vietą valstybėje. Ši sritis saugo ne ką kitą, bet patį gyvenimą - ji teikia paramą senatvėje, padeda ištikus nelaimei, kompensuoja netikėtą sveikatos praradimą, užtikrina tėvų galimybę džiaugtis kūdikiu. Mums, "Sodros" darbuotojams, aišku, kad socialinis draudimas draudžia nuo netikėtų gyvenimo permainų. Man malonu matyti, kad tai vis labiau įsisąmonina ir mūsų šalies visuomenė - politikai, verslininkai, žurnalistai, o svarbiausia, - patys dirbantieji.

Kiekvieni metai institucijos gyvavimo istorijoje yra kažkuo ypatingi. Kuo 2003-ieji buvo išskirtiniai "Sodrai"?

- Pirmiausia noriu pastebėti, kad "Sodra" išaugo, patobulėjo, o kartu ir sugriovė kažkada vyravusį tik "pensininkų organizacijos" įvaizdį. Praėjusiais metais prasidėjusi pensijų reforma dar labiau paskatino žmones pamąstyti, kas yra valstybinis socialinis draudimas ir kas yra ta "Sodra". Dalyvaudamas tokiose diskusijose džiaugiausi, kad daugeliu atvejų žmonių simpatijos ir pasitikėjimas buvo mūsų pusėje. Tai paliudija ir nuolatos didėjantys pasitikėjimo "Sodra" reitingai.

Būta ir kitokių vertinimų - kalbėta, kad "Sodros" sistema sustabarėjusi, neaiški, neskaidri. Taip tikriausiai mano tie, kurie niekada ja nesidomėjo ir nepažino. "Sodroje" dirbantys žmonės gerai žino, kad mūsų organizacijoje nuolat vyksta pokyčiai.

Ir praėjusiais metais "Sodra" daug keitėsi. Sakoma, kad pertvarka - tai laiptai be turėklų. Tačiau aš įsitikinęs, kad 2003-iais mums pavyko išsaugoti tai, nuo ko paprastai draudžiame kitus - stabilumą ir pusiausvyrą. Žvelgdamas į praėjusių metų siekius ir veiklos rezultatus, drąsiai galiu teigti, kad metai atsitiktinai neatnešė nieko, kam nebuvo iš anksto pasiruošta.

Kokiais pasiektais rezultatais labiausiai didžiuojatės? Ko įgyvendinti nepavyko?

- Praėjusiais metais svarbiausias visų mūsų tikslas buvo gerinti esamas socialinio draudimo sistemas. Šios srities tobulinimą pirmiausia suvokiu kaip paramos šalies gyventojams stiprinimą. Pernai nuveikta tikrai nemažai - nuo gegužės mėnesio buvo padidinta bazinė pensija, nuo liepos - einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Tai pagerino visus vidutinius "Sodros" išmokų rodiklius. Surinkę daugiau įmokų, nelaikėme šių pinigų sau. Atidavėme juos tiems, kuriems labiausiai reikėjo.

Jeigu kalbėti skaičiais, tai 2003 metais surinkome 4 milijardus 840 milijonų litų socialinio draudimo įmokų ir šalies gyventojams pensijomis, pašalpomis bei kompensacijomis išmokėjome beveik tokią pačią sumą - 4 milijardus 750 milijonų litų. Metinių pajamų planas įvykdytas 103,7 procentų, o planuotų išmokų - 106,5 procentų.

Svarbu tai, kad "Sodra" pernai buvo finansiškai pajėgi keisti pensijų mokėjimo tvarką ir pradėti jas mokėti ne už praėjusį, bet už einamąjį mėnesį. Beveik 300 tūkstančių nedirbančių šalies pensininkų senatvės, invalidumo ir ištarnauto laiko pensijos iš karto buvo išmokėtos už du mėnesius. Toks pensijų mokėjimo tvarkos pakeitimas mums kainavo beveik 103 milijonus litų. Tai buvo tartum kalėdinė dovana Lietuvos pensininkams.

Na, o kas nepasisekė?

- Vykstančios reformos, nuolatiniai veikiančių įstatymų pataisymai ir papildymai jau gerokai suardė socialinio draudimo teisinę bazę. Įstatymai apaugo daugybe papildymų ir pataisų, jų aiškinimas ir taikymas "Sodros" specialistams tapo sudėtingas. Jis kelia nuolatinį klientų nepasitenkinimą. Džiugu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parodė iniciatyvą ir ėmėsi rengti naują socialinio draudimo įstatymą.

Žmonėms svarbu mokamų pensijų ar pašalpų dydis, o mums - įstatymų aiškumas. Deja, džiūgauti negali nei vieni, nei kiti. Šiandien dar ypatingai yra sudėtingas Pensijų įstatymas.

Ne viskas pasisekė ir siekiant tobulinti socialinio draudimo sistemą. Apgailestauju, kad kai kuriems politikams ir Žemės ūkio ministerijai pavyko įtikinti Seimo narius atleisti ūkininkus nuo privalomojo socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Nors ūkininkai yra viena sunkiausiai dirbančių ir, ko gero, mažiausiai pajamų iš darbo gaunanti visuomenės dalis, tenka pripažinti, kad jie šiandien yra ir mažiausiai apsaugota socialinė grupė. Suprantu, kad dažnam ūkio savininkui yra per didelė finansinė našta mokėti fiksuotas nustatyto dydžio įmokas. Tačiau nemanau, kad priimtas sprendimas yra pats geriausias kaimo žmonėms.

Nepaisant šių faktų, mūsų darbo rezultatas pozityvus - socialinė gyventojų apsauga nuolat stiprėja, žmonės jaučiasi saugesni, jie labiau pasitiki valstybe, todėl užtikrinamas socialinis ir politinis stabilumas.

Gal atskleistumėte "Sodros" "virtuvės" paslaptis ir papasakotumėte, kas ten vyksta, keičiasi? Gal išduotumėte tai, ko paprastai nemato žurnalistai, nežino visuomenė?

- Kad jau taip paklausėte, turiu pripažinti, jog buvo atlikta ir tokių darbų, kurių rezultatą matėme tik mes patys. Minėtina, jog 2003-ais siekėme sukurti lanksčią ir modernią "Sodros" valdymo struktūrą. Dėl šio tikslo buvo patvirtintas naujas Valstybinio socialinio draudimo valdybos reglamentas ir nuostatai, kuriuose aiškiai apibrėžta mūsų institucijos veikla, darbuotojų teisės ir pareigos.

Skelbėme apie 50 konkursų į valstybės tarnautojų vietas fondo valdyboje ir jos įstaigose. Galiu išduoti, jog buvo ir tokių pareigų, į kurių vieną vietą pretendavo net 40 žmonių. Tai rodo, kad žmonės nori dirbti mūsų organizacijoje, vertina ją. Kitas dalykas - fondo valdyboje iš esmės buvo pertvarkyti visi skyriai, naujai patvirtinti šių skyrių nuostatai ir pareigybių aprašymai.

Padedant PHARE (Europos Sąjungos paramos prgrama) ekspertams, pernai pradėta kurti konsoliduota valdymo informacijos sistema, sukurta centrinė klientų duomenų bazė, periodiškai vykdomas vidaus auditas, stiprinama organizacinė komunikacija, renovuotos patalpos, atnaujinta kompiuterinė technika. Visi šie darbai turėtų užtikrinti laisvą informacijos ir duomenų cirkuliavimą įstaigos viduje, gerinti vidinę komunikaciją, prisidėti prie jaukios ir patogios darbinės atmosferos kūrimo. Organizacijos veidas bei efektyvus klientų aptarnavimas didele dalimi priklauso nuo šių veiksnių.

Ko gero sutiksite su manimi, kad nemaloniausia "Sodros" klientams yra priverstinis įmokų išieškojimas ar iškelta bankroto byla. Kokias pinigų sumas Jūs atgaunate, kokiais būdais tai padarote? Tikiuosi, galite pasidalinti šia informacija, nes revizorių funkcija jau perduota Mokesčių inspekcijai ir, bent jau artimiausiu metu, "Sodra" šios veiklos nevykdys.

Prieš atsakydamas į šį klausimą noriu pabrėžti, kad "Sodra" yra vykdančioji institucija ir atsakingai vykdo tai, ką jai paveda Vyriausybė. Įstatymas numato, jog žmonės privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad mes ne tik stengiamės patys laiku išmokėti pensijas ir pašalpas, bet skatiname ir draudėjus sąmoningai bei laiku mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Turiu pasidžiaugti, kad didžiąją socialinio draudimo lėšų dalį draudėjai perveda "Sodrai" laiku ir nepažeisdami įstatymų. Tačiau būna atvejų, kai šie pinigai vėluoja. Papildomai į "Sodros" biudžetą per 2003 metus buvo priskaičiuoti 5,5 milijonų litų - tai nuslėptos įmokos, neįregistravus draudėjo ar nelegaliai įdarbinus žmones, išmokėjus atlyginimus "vokeliuose" ar sumokėjus įmokas ne nuo viso priskaičiuoto atlyginimo.

Pritaikius sankcijas, t. y. priverstinio skolų išieškojimo proceso metu, buvo gauta apie 170 milijonų litų pajamų, kurias sudarė priskaičiuotos, bet nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos bei delspinigiai. Kitas svarbus rezultatas - per metus pavyko sumažinti turinčių įsiskolinimą draudėjų skaičių: pirmąjį metų ketvirtį jų buvo beveik 35 proc., paskutinįjį - nesiekė 29 proc. Šių metų sausio 1 dieną draudėjų įsiskolinimas "Sodrai" sudarė 454 milijonus litų, iš jų bankrutuojančių įmonių skola - 303 milijonai.

Na, o priemonės - visos, kurias numato įstatymas. Dažniausiai užtenka atidėti mokėjimo terminą, kartais prireikia areštuoti draudėjo sąskaitas ar parduoti jo turtą, retai - kelti bankroto bylą.

Kokius uždavinius "Sodra" sau kelia šiais metais?

- Manau, kad svarbiausi jų yra susiję su integracija į Europos Sąjungą (ES): tobulinant socialinio draudimo sistemą, reikės užtikrinti duomenų apsaugą, išmokti efektyviai koordinuoti migruojančios darbo jėgos rinką, siekti sklandžiai įsilieti į ES socialinės apsaugos sferą.

Turėtume įdiegti elektroninę finansų apskaitos sistemą, kuri leistų greitai ir kokybiškai kontroliuoti pinigų srautus. Taip pat sieksime tapti lanksčia ir modernia organizacija, stiprinsime elektronines paslaugas bei stengsimės išlaikyti pasitikėjimą valstybinio socialinio draudimo sistema.

Tikimės rudenį vyksiančioje "Infobalt" parodoje pademonstruoti visuomenei "Sodros" informacinės sistemos plėtros pasiekimus.

Kalbino Aurelija JUODYTĖ