Antrinės žaliavos: rūšiuoti atliekas jau apsimoka

Vis netyla diskusijos, kur dėti antrinių žaliavų atliekas. Esą jų tiek daug, kad net netelpa į spalvotuosius "varpelius". Tuo metu apsukresni klaipėdiečiai surinkdami ir parduodami makulatūrą, plastiko ir stiklo atliekas prisiduria ne vieną litą.

Viena iš Klaipėdoje atliekas tvarkančių įmonių praėjusį mėnesį paskelbė, jog superka antrines žaliavas iš gyventojų ir juridinių asmenų.

Pavyzdžiui, už toną makulatūros (kartoną, gofrą) mokama 120 litų. Palyginti brangiai superkamas skaidrus polietilenas ir skaidrūs plastikiniai buteliai - po 500 litų už toną.

"Pigiausiai superkame mišrų popierių ir butelius - mokame po 100 litų už toną. Mažiausias priimamas antrinių žaliavų kiekis - 2 kilogramai", - aiškino Laimonas Žemaitis, UAB "Veolia Environmental Services Klaipėda" direktorius.

Anot pašnekovo, dar iki paskelbimo apie antrinių žaliavų supirkimą iš pavienių žmonių jau buvo susidaręs nuolatinių klientų ratas.

"Daugiausia antrines atliekas neša vyresniojo amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, vienas klaipėdietis mums kas mėnesį atneša apie pusę tonos polietileno plėvelės. Tai tikrai didelis kiekis, ir pakankamai solidus uždarbis", - pasakojo L. Žemaitis.

Įstatymai netrukdo užsidirbti

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Šarūnas Jonas Tamulis paaiškino, jog mieste pagrindinę antrinių žaliavų surinkimo sistemą, kaip privalomą paslaugą, užtikrina Klaipėdos miesto savivaldybė, prižiūri KRATC, o surinkimą vykdo trys atliekų vežėjai. Tačiau greta pagrindinės sistemos veikia papildanti antrinių žaliavų surinkimo sistema, kurią ir kiti verslininkai, turintys teisę užsiimti atliekų surinkimu, gali teikti komercine tvarka.

"Antrinių žaliavų supirkimu užsiimantys verslininkai konkuruoja, siūlo savo paslaugas, nes šiuo metu popieriaus, stiklo, plastiko atliekų kainos yra pakilusios", - aiškino Š. J.Tamulis, primindamas, kad teisės aktai nedraudžia individualiai susitarti su vežėjais dėl papildomo antrinių žaliavų surinkimo ir supirkimo.

Kokios bus supirkimo kainos, ar išrūšiuotas atliekas reikės patiems pristatyti į supirkimo vietas, ar supirkėjai patys jas pasiims, - tai yra žmonių susitarimo su verslininkais klausimas. Nei savivaldybė, nei KRATC į šiuos sandėrius nesikiša. Tačiau KRATC administracija palankiai vertina tokias verslo iniciatyvas.

"Visos civilizuotos atliekų rūšiavimo formos turi būti išnaudojamos. Kuo daugiau išrūšiuojame, - tuo mažiau teršiame gamtą. Be to, papildomas antrinių žaliavų rūšiavimas yra pats paprasčiausias būdas susimažinti mokesčius už atliekų tvarkymą. Dažnai miesto gyventojai rodo pirštais į užsienio šalis, kur antrinės žaliavos prie daugiabučių namų stropiai rūšiuojamos ir iš to gyventojai gauna finansinę naudą. Tačiau ne blogesnės galimybės tai daryti yra ir Klaipėdoje", - argumentavo Š. J. Tamulis.

Pasak atliekų vežėjų, vienas plastiko atliekų konteineris-varpelis pripildomas maždaug per 2-3 savaites, o parduodant šį kiekį antrinių žaliavų supirkėjams galima gauti apie 170 Lt. Klaipėdoje 2 kambarių buto savininkams maždaug tokią sumą tenka sumokėti kaip metinę rinkliavą už atliekų sutvarkymą.