A. Bosas: "Valdžia slepia tikrąją padėtį"

Į Klaipėdą užsiimti verslu grįžtantis kadenciją baigiančio Seimo narys Antanas Bosas neslepia nusivylimo politika. Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai vėl vadovausiantis verslininkas sako su nerimu stebintis dabartinę ekonominę šalies situaciją.

Išskirtiniame interviu "Vakarų ekspresui" turtingiausias Seimo narys tvirtino, jog, jo nuomone, tinkamiausia investicija šiuo neramiu metu yra nekilnojamasis turtas. Į jį pokalbininkas sakė nukreipęs visas savo santaupas.

Tikriausiai į dabartinę situaciją galite jau žvelgti ir kaip politikas, ir kaip verslininkas.

Ekonomika visada vystosi sinusoidės principu - po pakilimų visada seka nuosmukiai, o juos vėl lydi šuoliai. Krizę reikia numatyti ir jai nuolat ruoštis. Juk jau turėjome Rusijoje krizę, buvo galima pasimokyti. Aš visiškai nesuprantu, kodėl Vyriausybė nesiėmė jokių prevencinių veiksmų. Dvi kadencijas kasmet augo biudžetas. Kur rezervo fondas, sukauptas krizės atvejui? Jis pravalgytas ir dar prasiskolinta. Rusija iš aukštų naftos kainų sukaupė apie 170 milijardų dolerių rezervą, tačiau ir nepaisant to bijo, nes naftos kaina krito žemiau prognozuotos 70 JAV dolerių už barelį ribos.

Gal Vyriausybė nieko nedaro dėl to, kad nežino, ką ir kaip reikia daryti? Aišku, reikia suvokti ir tai, kad labai jau nepalanku jai buvo prieš pat rinkimus pradėti kalbėti apie kažkokią krizę, nes šiems žmonėms minkštos kėdės yra daug svarbiau nei pensininkai ar kiti skurdžiai gyvenantys piliečiai. Visi naujosios valdžios veiksmai jau bus pavėluoti. O žinant visus makroekonominius procesus, naujoji Vyriausybė gali būti priversta net nuvertinti litą - ne veltui apie tai neseniai užsiminė Lietuvoje viešėjusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

Akivaizdaus politinio netoliaregiškumo pavyzdys - Lietuvos reakcija į įvykius Gruzijoje. Kodėl reikia šokti pirmiems į dilgėles ir aiškinti visam pasauliui, kad rusai yra patys blogiausi? Labai gerai, kad prieš Lietuvą nebuvo imtasi griežtų ekonominių sankcijų. Kodėl valdžia nepasižiūri, kaip dėl to nukentėjo verslo pasaulis, investavęs Rusijoje arba turintis ten pagrindines savo rinkas? Kodėl nepaskelbiama tokia statistika? Tylima, bijoma. Vokietija, Prancūzija iš pradžių šnekasi, diskutuoja, neskuba su politiniais pareiškimais, o mes elgiamės visiškai priešingai.

O ką pats padarėte per besibaigiančią Seimo kadenciją, kad situacija pasikeistų į geresnę pusę?

Galvojau, kad nuėjus į politiką galėsiu ką nors pakeisti. Nieko ten negalima nuveikti, jei nesi daugumoje. O dabar daugumą turėjo tie, kurie daug ko nesupranta. Premjeru reikia skirti ne pagal grožį, o pagal sugebėjimą valdyti valstybę. Reikia premjero, kuris suvokia, kas yra strateginis valdymas, strateginis planavimas. Jei savo gretose neturi tokio žmogaus, tai pasamdyk, mokėk gerą algą, ir jis dirbs profesionaliai.

Yra ir nematoma darbo Seime pusė. Pavyzdžiui, pateikiu įstatymo projektą. Jis visų pirma turi nukeliauti į Vyriausybę, paskui keliauti po Seimo komitetus, pereiti pateikimo, svarstymo stadijas. Jis Vyriausybės stalčiuose paprastai praguli pusę metų ar daugiau, o sugrįžta į Seimą jau pasirašytas įvairių ministrų, Vyriausybės vardu tik su neesminiais korektūriniais pataisymais. Tad net valdžios sluoksniuose vagiama intelektinė nuosavybė.

Ką, Jūsų nuomone, naujoji valdžia visų pirma turi padaryti?

Ekonominės krizės metu reikia mažinti, o ne didinti mokesčius, kaip elgiasi dabartinė valdžia su "Sodros" įmokomis. Toks sprendimas ekonominės krizės metu ją tik pagilina. Mokumas sumažėjęs, šimtai įmonių jau bankrutavo, tiek pat yra ant bankroto slenksčio, o juk tai yra mokesčių mokėtojai. Mokesčius reikia daryti patrauklesnius. Turi būti visas kompleksas priemonių. Šalyje yra labai gerų ekonomistų, nepriklausomų institutų, kurie galėtų paruošti strateginį veiksmų planą. Tačiau visi patarėjai ir padėjėjai yra politinio pasitikėjimo, kad algas būtų galima mokėti saviems. Politika turi tarnauti ekonomikai, o ne atvirkščiai. Jei D. Grybauskaitė prašo prezidento nepasirašyti biudžeto projekto, tai jau kai ką sako.

Ką reikia daryti eiliniams piliečiams, jei jau Grybauskaitė, Jūs prabylate apie galimą lito devalvaciją?

Žmonės per ilgai gyveno augančios ekonomikos euforijoje ir pernelyg įtikėjo Vyriausybe, analitikais ir bankais. Dingo atsargumo jausmas. Aš nekreipiu dėmesio į tai, ką šneka bankų analitikai, nes jie dirba konkrečiam bankui.

Visi šaukia: laikykite pinigus bankuose, mes juos draudžiame. Aš, kaip verslininkas, skaičiuoju - infliacija 11-12 procentų, indėlių palūkanos siekia tik 6-7 procentus. Tai akivaizdus nuostolis. Fondai ir akcijos visos yra itin rizikingos. Kojinėje pinigus gali pavogti. Ką žydai darydavo tūkstančius metų? Investuodavo į mūrą arba į aukso luitus. Į auksą investuoti šiais laikais sudėtinga, tad išeitis - nekilnojamasis turtas. Mažesnius ar didesnius nuompinigius jis duoda, be to, jis išlieka, su laiku jo vertė kyla, tad investuoti pinigai nenuvertėja.

D. Grybauskaitė neatsitiktinai pasakė, kad galime prieiti prie lito devalvacijos. Aš nenoriu vieną rytą atsibusti ir pamatyti, kad mano uždirbtas milijonas nuvertėjo dešimt ar kiek nors kartų. Šiandien matau tik vienintelį kelią, kaip apsaugoti savo pajamas - investicijas į nekilnojamąjį turtą. Tai neduos tiek pelno, kaip akcijos, tačiau tai yra stabilu.

Aš iš bankų išsitraukiau visas santaupas ir nusipirkau nekilnojamojo turto patrauklioje vietoje - turėsiu išlaidų pragyvenimui ir po penkerių metų viską, ką nusipirkau, su dar didesne verte.

Pavyzdžiui, rusai jau susigaudė - jų šalyje akcijoms, anksčiau davusioms 40-80 procentų metinį pelną, ėmus staigiai kristi, visi truktelėjo pinigus. Investuoti į nekilnojamąjį turtą Rusijoje, išskyrus brangius Maskvos rajonus, yra gana rizikinga. Veža į Lietuvą, kitas Europos Sąjungos šalis, kur saugesnės ir pigesnės investicijos. Pavyzdžiui, per tris savaites Gandrališkių mikrorajone vienas investuotojas nupirko vieną laiptinę, o du aukštus - lietuviai, dirbę Airijoje.

Bet Jūs turite verslą, susijusį su nekilnojamuoju turtu - Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija kartu su bendrove "Plienas" stato gyvenamąjį Gandrališkųi rajoną. Galima įtarti šališkumu.

Tai tik maža mano verslo dalis. Problemų yra ne ten, o kitur - valstybė jau neatsiskaito už atliktus darbus - kelių, geležinkelių, įvairių objektų statybą. Kai stringa valstybės atsiskaitymai - tai jau yra rimtas signalas. Jei kas nors turi geresnių pasiūlymų saugesnėms investicijoms - tegu pasako, mielai pasinaudosiu. Aš tikrai neagituoju, tik stebiu konkrečius signalus. Pavyzdžiui, tokius, kad Lietuvoje dirbantys airiai, įvairūs investiciniai fondai investuoja į nekilnojamąjį turtą. Jie žino, kad praėjus ilgesniam laikui gaus kur kas daugiau nei paprastame banke.

Tačiau Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet būstas pigs net penktadaliu.

Investicija į nekilnojamąjį turtą yra ilgalaikė. Gali nuvertėti tas nekilnojamasis turtas, kuris yra įsigytas ar pastatytas už kreditus. Bet kokiu atveju po kainų kritimo bus ir šuolis. Niekur nedingsime - anksčiau ar vėliau nekilnojamasis turtas Lietuvoje kainuos tiek, kiek ir Vakarų Europoje. Ką šiandien moki litais už kvadratinį metrą, tą teks mokėti eurais.

Kodėl kai kas tendencingai lygina būsto kainas, pavyzdžiui, Maljorkoje ir Vilniuje? Juk pietuose suręsti būstą, kuriam nereikia nei apšiltinimo, nei kitų šaltesniems kraštams reikalingų medžiagų, kainuoja žymiai pigiau. Pažiūrėkite, kiek kainuoja būstas Prahoje, Vienoje, Dubline, kitose Vakarų Europos sostinėse.

O ką daryti paprastam žmogui, neišgalinčiam investuoti į nekilnojamąjį turtą?

Aišku, geriau mažas santaupas laikyti banke, o ne kojinėje. Blogiausia - jei jos nuvertėtų. Todėl geriau litus pakeisti į kitą valiutą.

Ką pats darysite pasibaigus Seimo kadencijai?

Vėl užsiimsiu verslu - būsiu Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas. Turime tris įmones - "Klaipėdos kranus", "Gargždų statybą" ir "Suskystintas dujas". "Klaipėdos kranų" perspektyvos tikrai geros, pagrindinis verslas - geležinkelių statyba, o čia plaukia didžiulės investicijos. "Suskystintos dujos" dar yra tarybinis monstras su daug padalinių visoje Lietuvoje, reikia jį paversti kompaktiška įmone.

Martynas VAINORIUS