Žalioji banga Klaipėdoje - rožinė svajonė

Tarp tik tris pagrindines gatves turinčios Klaipėdos valdžios prioritetų niekaip neatsiranda centralizuotos šviesoforų valdymo sistemos, vadinamosios žaliosios bangos, įdiegimo klausimo.

Daugiau nei keturių milijonų litų nemažai daliai klaipėdiečių pasipiktinimą keliančių "parkomatų" įrengimui miesto centre nepagailėjusi valdžia niekaip neranda 9-12 mln. litų įrengti žaliąją bangą, kuri akivaizdžiai pagerintų klaipėdiečių kasdienybę - sureguliuotų transporto srautus ir sumažintų kamščius bei oro taršą. Beje, kai kurie ekspertai sako, jog eismo sąlygas galima pagerinti net ir už žymiai mažesnę sumą.

Tuo metu Vilniuje, kurio savivaldybė žaliajai bangai nepagailėjo net 145 mln. litų, jau mėgaujamasi jos teikiamais pranašumais net dešimtyje sostinės transporto koridorių.

Priminė policija

Praėjusią savaitę susitikimo su uostamiesčio valdžia metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovybė paragino savivaldybę pagaliau baigti svarstyti klausimą dėl centralizuotos šviesoforų valdymo sistemos įdiegimo.

"Policijos noras jau seniai buvo išreikštas, reikėtų tokios sistemos visose trijose pagrindinės arterijose - Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvėse, Taikos prospekte ir Šilutės plente. Aišku, tai didžiuliai pinigai, tad vargu ar greitai sulauksime", - optimizmo stokoja Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Ramūnas Šideikis.

Jis nemano, kad žalioji banga kirstųsi su tuo, jog pastaruoju metu Klaipėdos gatvėse kaip grybai po lietaus kyla greičio slopintuvai.

"Kol pas mus atsiras žalioji banga, tų kalnelių gali ir nelikti. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kai buvo didžiulis avaringumas, buvo pilna tokių kalnelių, o dabar neliko praktiškai nė vieno, nes atsirado žmonių sąmoningumas, kad važiuodamas 10-20 kilometrų greičiau niekur pernelyg nenuskubėsi. Nors šiuolaikinės technologijos tikrai gali įvertinti visus laiko intervalus, tad įrengiant žaliąją bangą nebūtų problemų ir dėl kalnelių", - mano R. Šideikis.

Vilnius jaučia naudą

Anot Vilniaus žiniasklaidos, sostinėje jau daugiau nei pusantrų metų veikiančių dešimties vadinamųjų žaliųjų koridorių naudą pripažįsta ir policija, ir taksistai, ir greičio neviršijantys vairuotojai.

Šiai sistemai įdiegti buvo skirta 145 mln. Lt. Darbus atliko keturių įmonių - UAB "Urbico", UAB "Fima", UAB "Hnit-Baltic" bei "Siemens Osakeyhtio" - konsorciumas.

Eismo valdymo sistema sostinėje veikia automatiškai. Prie kiekvienos sankryžos yra įmontuota nuo kelių iki keliolikos jutiklių (visame Vilniuje jų - per 2 tūkst.), kurie renka informaciją apie automobilių srautą ir siunčia ją į centrinę stotį. Čia kompiuteriai apskaičiuoja, ar reikia didinti pralaidumą kuriuo nors koridoriumi, ir pagal tai derina šviesoforų signalus. Tad važiuojantiems leistinu greičiu vairuotojams nuo pirmojo iki paskutinio šviesoforo įsijungia žalia šviesa. Viršijantiems greitį arba važiuojantiems pernelyg lėtai vairuotojams tenka arba stoviniuoti prie šviesoforų, arba jie gali nespėti į "žalią bangą".

Naktį sistema persijungia į kitą režimą - šviesoforų signalai būna trumpesni, o, pavyzdžiui, jei davikliai neužfiksuoja prie sankryžos į kairę norinčių sukti automobilių, šis šviesoforo signalas gali neįsijungti arba būti sutrumpintas.

Paskutinį vadinamųjų koridorių diegimo etapą - programavimą - atlikusi ir toliau sistemą prižiūrinti kompanija "Siemens" teigia, jog įdiegus eismo valdymo sistemą kai kuriais koridoriais pralaidumas padidėjo iki 30 proc.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas "Vakarų ekspresui" sakė, jog akivaizdi naujosios sistemos nauda yra jau ir tai, jog pastatyti nauji LED šviesoforai, kurių rodomi signalai yra žymiai geriau matomi nei senųjų.

"Nors eismo įvykių Vilniuje sumažėjo dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus, tačiau galima teigti ir tai, jog sankryžose avarijų sumažėjo dėl naujųjų šviesoforų", - sako M. Putrimas.

Jis pats "gyvai" yra įsitikinęs, jog žalioji banga tikrai veikia Antakalnio rajone - jį laikantis nustatyto greičio esą galima pervažiuoti nesustojus. Pareigūnas taip pat yra pastebėjęs sistemos pranašumus, kai ji ryte į miesto centrą leidžia didesnius mašinų srautus, nes važiuojantiems ta kryptimi ilgiau dega žalios spalvos šviesoforai, o vakare jie ilgiau dega atvirkštine kryptimi, kad visi galėtų lengviau išvažiuoti iš centro.

"Savivaldybė tvirtina, kad sistema veikia ir važiuojant į oro uostą, tačiau pats nesu išbandęs tokio maršruto. Žalioji banga veikia, kai vairuotojai laikosi savo įprastinio maršruto, nes tada susiformuoja nuolatiniai srautai pagal kuriuos galima sureguliuoti šviesoforus. Jei žmonės pradeda keisti važiavimo įpročius, šviesoforus reikia perreguliuoti, nors tai padaryti nėra sunku - kiek žinau, yra net 16 ciklų", - sakė pokalbininkas.