Daugeliui jau tapo įprasta matyti įžymybes, besipuikuojančias naujausiais, vienas už kitą brangesniais ir prabangesniais automobilių modeliais, tačiau S. Donskovas - ne toks. Bent jau kol kas.
Jau ne vienerius metus važinėjate senąja "Audi" ir senokai kalbate apie norą ją keisti. Kodėl iki šiol to nepadarėte?
- Šią mašiną man paliko tėvas, ir aš jau kokius penkerius šešerius metus sėkmingai ja važinėju. Sena mašina, 1984-ųjų gamybos, bet nuvažiavusi tik 175 tūkst. kilometrų, tvarkinga, prižiūrėta. Net savo sūnui neleidžiu prie jos vairo sėsti, nes aš žinau visas jos bėdas. Nors jokių bėdų, ačiū dievui, ji neturi... Aš savo "audine" tikrai patenkintas, bet gal jau būčiau anksčiau ją pakeitęs į naujesnę, jei ne paskola butui. Paskola turi vieną labai baisią ypatybę - ją reikia grąžinti, ir dar su procentais.
Kas padėjo apsispręsti, jog jau atėjo laikas naujam automobiliui?
- Visi juokiasi iš mano mašinos. Linksmiausia buvo, kai važiuodavau koncertuoti per rinkiminę kampaniją. Po koncerto kandidatai paprastai palydi mane. Šalia stovi naujausi politikų BMW, o aš su šokėjomis sėdu į savo supermašiną ir matau jų nieko nebesuprantančius žvilgsnius - juokauju aš, ar ką. Anksčiau nekreipdavau dėmesio, o dabar jau pradėjau nejaukiai jaustis.
Apie kokį svajojate?
- Žadu pirkti normalią mašiną - gal kokių septynerių aštuonerių metų senumo, su plačia sėdyne, kad būtų patogu vairuoti ir į servisą dažnai užsukti nereikėtų. Rinksiuosi pagal kainą ir šiaip, kad tiktų man darbo reikalais važinėti. Mano mašina turi būti skirta tolimiems reisams, nes man juk ne mieste jos reikia.
Gal rinksitės visureigį ar miniveną?
- Anksčiau miniveno labai norėjau. Būtų gerai - tilptų mergaitės, drabužiai. O visureigis gal ir gerai būtų žiemą, bet kuro labai daug "ėda". Apie modelius aš apskritai nelabai daug žinau, jokiuose "super" nesėdėjau. Būna kartais autosalonuose peržiūros, tai ateinu, pasižiūriu. Tokios, kur dabar jaunimas važinėja man netinka - aš tiesiog neįlendu į jas. Man jos per žemos, per mažos.
Ar daug laiko tenka praleisti prie vairo? Gal net į užsienį esate važiavęs?
- Važinėju tik darbo reikalais. Atstumai ne visada dideli - būna ir Rietavas, Šiauliai, bet kartais ir į kokius Švenčionis vykstu. Tik į užsienį - tai jau ne. Aš tiesiog morališkai tam nepasirengęs. Ne dėl to, kad nemokėčiau - davė man kažkada Čekijoj vairuotojas po kalnus pavažiuoti. Viskas gerai buvo, bet sėsti į mašiną ir su šeima išlėkti į kokią Vokietiją, kaip kiti mano kolegos daro, aš negaliu. Nenoriu.
Daug keliaujate po visą Lietuvą. Tikriausiai ir nuotykių prie vairo dažnai pasitaiko?
- Nuotykiai tik tokie - važiuojant po rajonus paklysti kartais tenka. Tarkim, kur nors Švenčionyse remontuoja kelius, tenka pasukti mažesniais aplinkkeliais, o jeigu ten paklysi... Nueini vienur - namuose tik maža mergaitė, kitur - pagyvenęs senolis, kuriam jau reikėtų tabletes gert, o jis, "padaręs" kokius 769 gramus, žiūri į mane kaip į ateivį. Nesupranta, ko aš noriu, ar ne banditas koks esu.
Netgi jokių linksmesnių susidūrimų su kelių policija nebuvo?
- Vairuoju jau apie dvidešimt metų, todėl nenuostabu, kad su policija ne kartą pabendrauti teko. Nesu "sterilus", kartais gal ir paspaudžiu tą greičio pedalą, bet kartais policininkas paleidžia. Kartais išsiperku kompaktine plokštele. O jeigu pareigūnas pasitaiko piktas, tai visko būna. Bet man patinka, kai mato, kad aš nepiktybinis pažeidėjas, ir pabara. Tikrai atkreipiu į tai dėmesį ir stengiuosi taisyklių nebepažeisti.
Be to, juk būna miestuose, ypač Klaipėdoje, tokių ženklų-spąstų. Nurodyta, kad galima važiuoti 80 km/h greičiu, o kitas ženklas, apribojimas, jau kur nors užkištas. Važiuoja priešais "fura" - ir ženklo nepamatai. Leki toliau pavyzdingai 80 km per valandą greičiu, o tave staiga sustabdo. Kiti miestai, pavyzdžiui, Šiauliai, yra labiau susitvarkę. Padarykim, kad mūsų tiesiom gatvėm, kur sveikas protas sako, kad reikia važiuoti bent jau 60 km/h, tokį greitį nuo dešimtos vakaro iki šeštos ryto. Važiuoji trečią nakties tuščiomis gatvėmis 50 km/h greičiu ir supranti, kad tai jau nėra sveiko proto ribos.
Ar Jums vairuoti patinka?
- Važiuojant į darbą jokio smagumo tikrai nėra. Po koncerto netgi būna taip, kad esi kupinas įspūdžių ir tik po kurio laiko susivoki, jog prie vairo sėdi. Važiuoji lyg autopilotą įsijungęs.
Dabar jau ateina žiema, laukiu aš jos su didžiule baime. Liūdni rytai, tamsūs vakarai, o vairuoti - tiesiog skandalingas dalykas. Lyja, sninga. Samdyti vairuotoją reikia pinigų. Ir kas iš to, kad samdysi tokį, kuris tik turi vairuotojo pažymėjimą - ir mano žmona, sūnus juk turi. Gali jie mane vežti, bet vairuoti vakare, žiemą, turi profesionalas. Čia ne į parduotuvę nuvažiuoti ar iki Palangos. Esu ir į pusnį įvažiavęs, ir nuo kelio nulėkęs.
Smagiausia važiuoti į gimtadienį ar į vestuves. Žinai, kad pastatysi mašiną pasilinksminsi dvi dienas, ir tada tik grįši. O dar geriau, kai kas nors nuveža.
Daugiau: paskola automobiliui
Giedrė NORVILAITĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą