Patirtis: Lietuvos dviračių takai - ne karališki, bet pakenčiami

Sakoma, jog visur gerai, kur mūsų nėra. Dažnai skundžiamės, jog mūsų dviračių takai prasti ir nė iš tolo neprilygsta užsienio šalių takams. "Vakarų ekspresas" nusprendė palyginti Lietuvos, o ypač pajūrio dviračių takus su vakarietiškaisiais. Mums sutiko pagelbėti restauratorius Aldas Kliukas, kuris jau antrus metus iš eilės planuoja kelionę dviračiu.

Pirmąją savo kelionę įmonės "Pamario restauratorius" direktorius Aldas Kliukas surengė praėjusiais metais. Tąkart jis su draugais pasirinko kelionę palei Dunojaus upę nuo Bavarijos (Vokietija) iki Vienos (Austrija). Iki Bavarijos važiavusi su automobiliu, draugų kompanija jį ten pasistatė ir pradėjo 300 kilometrų žygį dviračių takais. Pasiekę galutinį kelionės tikslą, visi sėdo į traukinį ir grįžo iki savo automobilio, kad galėtų parvažiuoti į Lietuvą.

A. Kliuko nuomone, geriausi Lietuvoje dviračių takai yra pajūryje, nors ir juos dar tikrai būtų galima tobulinti.

"Pajūryje infrastruktūros dar ne tiek daug, bet jau šiek tiek yra. Galima atrasti, kur nuo lietaus pasislėpti ar pavalgyti. Važiuojant palei Dunojų, didžioji dalis dviračių takų yra atskiri - šalia nėra automobilių eismo. Pakelėse yra kempingai, moteliai, dviračių servisai", - pasakojo keliautojas.

Paklaustas, ar ir užsienyje pasitaiko tokių dviračių takų kaip Klaipėdoje, kai vidury tako stovi stulpas ar šiukšlinė, A. Kliukas sakė, jog tokių pasitaiko, ypač didesniuose miestuose. Todėl jis stengiasi didžiuosius miestus aplenkti ir mėgaujasi mažesnių miestelių ramybe, gamtos grožiu ir kokybiškais dviračių takais.

"Ir netgi tokių dviračių takų, kaip nuo Olando kepurės iki Karklės, kai tenka važiuoti plentu, užsienyje yra. Stengiesi kuo greičiau nuvažiuoti tą atkarpą, nemalonu važiuoti cementu", - sakė pašnekovas.

Kita vertus, jis minėjo ir tai, jog būti dviratininku net ir užsienio didmiesčiuose yra lengviau nei čia.

"Jeigu užsienio valstybėje, ypač turtingesnėje, eini per dviračių taką, tai dviratininkai ne tik skersai į tave pažiūri, bet dar ir kumšteli. Ypač Olandijoje dviratininkai gali jaustis karaliais - juos ir mašinos ten praleidžia. Ten dviratininkai garbinami taip kaip Indijoje karvės", - šypsojosi A. Kliukas.

Suprantama, jog objektyviai įvertinti takus gali trukdyti šališkumas. Todėl paklaustas, ką rinktųsi pats, A. Kliukas atsakė dviprasmiškai: "Manau, jeigu būčiau užsienietis, rinkčiausi kitų šalių dviračių takus - ne Lietuvos. Ten netgi informacijos apie dviračių takus daugiau. Apie juos jau iš tolo praneša kelio ženklai, leidžiamos informatyvios knygelės. Nors iš aplinkinių valstybių, kiek teko važiuoti, tai Lietuvos dviračių takai geriausi", - paguodžiamai kalbėjo pašnekovas.

Dabar A. Kliukas planuoja su draugais vykti į ilgesnę, 500 kilometrų, kelionę palei Reiną, kuri prasidės Alpių kalnuose, Šveicarijoje. Su dviračiu planuoja važiuoti 8 dienas, o iš viso kelionėje užtrukti apie 12 dienų. Norintiems patirti aktyvių ir nebrangių atostogų malonumą, restauratorius siūlo leistis į tokias keliones rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje: "Tuo metu būna nei itin karšta, nei šalta. Moksleivių atostogos arba eina į pabaiga, arba baigiasi, todėl visi moteliai laisvi, maži miesteliai ištuštėję".

Eimantas MIKŠYS