"Lietuvoje vairuotojai yra kaip lenktynininkai. Pamato žalią šviesoforo signalą - ir pirmyn visu greičiu, nesvarbu, kad aš, važiuodamas ramiai, jį pasiveju prie kitos sankryžos [CITATA] Kokia prasmė taip lakstyti - juk ir kuro sąnaudos didėja, ir kyla pavojus eismo saugumui", - mūsų vairuotojų supratimu apie eismą jau 10 metų stebisi ir niekaip atsistebėti negali vokietis Klausas, su šeima - žmona bei dviem dukromis - gyvenantis Klaipėdoje ir čia užsiimantis autotransporto verslu.
Pusamžis vyriškis iš karto apsidraudžia, kad omenyje neturi visų Lietuvos vairuotojų.
"Gal tik trečdalis keliuose elgiasi blogai, dauguma vairuoja tikrai gerai, tik jau taip yra, kad blogis labiau krenta į akis. Šiaip lietuviai iš tiesų yra "faini", šilti, draugiški žmonės, bet... Kai jie atsisėda prie vairo, tampa egoistais, galvojančiais tik apie save. Ir vadovaujasi emocijomis, nors vairuojant reikia ne jų, o proto", - kalbėdamas laužyta lietuvių kalba, kurią, pasak Klauso, draugai juokaudami vadina žemaičių, sako jis.
Prasižengei - atsakyk
"Ar nepatyrėte šoko, kai, būdamas prie tvarkos pripratęs vokietis, pirmą kartą išvažiavote į Lietuvos gatves?" - "Autosalonas" paklausė Klauso.
Esu apkeliavęs visą Afriką, todėl šoko nebuvo. Aišku, važiuodamas iš kelto Perkėlos gatve pagalvojau: "Oho, kokia graži gatvė, tiesiog puiki vizitinė kortelė užsieniečiams." Aišku, reikia tvarkos, bet yra kaip yra.
O mūsų vairavimo stilius - kaip jis jums pasirodė?
Ir tada nesupratau daug ko, nesuprantu ir dabar. Kam važiuoti išgėrus alkoholio? Juk daug pigiau išsikviesti taksi nei paskui mokėti didelę baudą. O čia ne tik nepasimoko - pagavo vieną kartą girtą, kitą, o jis nemoka baudų ir važinėja toliau. Su tokiais reikia elgtis daug griežčiau.
Kaip?
Geriau nesakysiu.
Neetiški pasiūlymai?
Mano požiūriu - etiški. Bet visuomenės...
O pats su policija reikalų per tuos 10 metų turėjote? Kaip jums mūsų pareigūnai - kyšių neprašo?
To dar nebuvo. Aš laikausi tokio požiūrio - jei jau prisidirbai, pats esi kaltas, tai ir turi atsakyti. Šiaip policininkai mandagūs, gal tik vienas atvejis buvo - kai sustabdę pareiškė, kad važiavau ne 70 km/h greičiu, o 120. Mažas toks vienas ėmė šūkauti, šokinėti kaip pitbulis. Bet manęs su mano stotu nelabai išgąsdinsi.
Ir apskritai reikia žinoti savo teises. Vieną kartą privažiuoja iš galo su švyturėliais - atseit, stok. Aplenkia, bet aš nestoju. Pasiveja, aplenkia, aš vėl nestoju. Trečią kartą aplenkė ir sustabdė jau taip, kaip reikia - su lazdele. Išsitraukiau Kelių eismo taisyklių knygutę ir sakau: "Parodyk, kur parašyta, kad gali mane stabdyti su švyturėliais."
O knygutę nusipirkau, kad kiaulės man nepakištų.
Lekia kaip bepročiai
Grįžkime prie mūsų nacionalinio turto - vairuotojų. Kas jus erzina jų elgesyje? Posūkių nerodymas?
Jėzau, Jėzau (Klausas tik susiima galvą rankomis ir linguoja į šonus, duodamas suprasti, kad apie tai net kalbėti neverta. - Aut. past.).
Kas dar?
Greitis. Lekia kaip bepročiai, reikia nereikia. Čia, Lietuvos gatvėse, mačiau jau daug avarijų, ir žinote ką - mašinos sudaužomos taip smarkiai, kaip Vokietijos autobanuose, kur greitis neribojamas. Lietuvoje važiuodamas mieste 56-57 km/h greičiu jaučiuosi lyg stovėčiau vietoje - visi tik pšik, pšik, ir pralekia pro šalį.
O Vokietijoje ką - niekas nelaksto?
Autobanuose, kur greitis neribojamas, - taip. Bet mieste viskas ramiau, kultūringiau. Gal greičio labai tiksliai nesilaikys, bet visada galvoja apie kitus eismo dalyvius. Pamatė nors vieną pėsčiąjį prie perėjos - sustos, ir ne vienoje eismo juostoje, o visose. Pamatė, kad atvažiuojantysis iš priekio nori pasukti kairėn - pristabdys, praleis. Skirtingai nuo Lietuvos, ten žmonės nemėgsta agresijos, labiau rūpinasi savimi ir savo turtu.
Žmonės neturi vaizduotės
Turbūt ir dar kuo nors skiriamės nuo vokiečių?
Lietuviai nemoka važiuoti žiedu. Yra ženklai, kurie nurodo, iš kurios juostos kur važiuoti, bet vis tiek pasinaudojama ne ta. Ir dar piktinamasi, jei ką pasakai. Be to, visi tik žiūri, kaip įlįsti į tą žiedą, bet net nepažiūri, ar stovi mašina priekyje, ar ne.
Arba "gulintys policininkai". Nesuprantu, kam jūs taip per juos važiuojate - atlekiate 80, sustabdote iki 0, tada šiaip ne taip perlipate tą kalniuką ir vėl spaudžiate 80. O juk galima važiuoti 50 km/h greičiu ir pervažiuosi tą kalniuką net nepristabdęs.
Žinote, kam nusipirkau videoregistratorių? Kad apsidrausčiau, nes visi tik ir taikosi vienas prieš kitą užlįsti.
Kodėl taip yra?
Nežinau, gal žmonės neturi fantazijos. Būdamas prie vairo aš įvertinu, kas gali atsitikti kiekvienoje situacijoje, modeliuoju vaizdus. O nemažai vairuotojų apie tai net nepamąsto. Šiurpas ima, kai pamatau vaikus, lengvajame automobilyje stovinčius tarp priekinių sėdynių. Jei nori pamatyti, kas gali atsitikti, tegul padeda salone paprastą kamuoliuką ir staigiai stabdo - gal tada supras, kas gali atsitikti vaikui. O gal lietuviai tėvai nemyli savo vaikų?
Nėra jokio supratimo ir apie vilkikus. Jeigu sąstato ilgis - 18 metrų, reikėtų suprasti, kad jam pasukti dešinėn iš pirmos juostos neįmanoma, reikia sukti iš antros. Bet niekas tavęs, kaip "fūros" vairuotojo, nepraleidžia, užkiša savo mašiną, o paskui aiškina: "Žiūrėk, jis mane taranavo."
Aišku, ir patys "fūrų" vairuotojai neturi vaizduotės, nesuvokia, kaip greitai gali sustoti 16-18 tonų be priekabos sveriantis vilkikas. Tai - tikriausias ginklas, bet žmonėms - "do lampočki".
Tai siųsti vaizdus kolegai Gintarui Vaičekauskui į laidą "Reidas" negreitai nustosite...
Sunku nėra. Pervažiuoji Klaipėdą į vieną pusę - 5-6 eismo taisyklių pažeidimo siužetai jau yra, grįžti atgal - dar tiek pat.
Užsižiūrėjo į merginas
O jūs pats taip niekada ir nesukėlėte avarijos?
Buvo kartą toks anekdotas. Prieš kelerius metus prie "Akropolio" suko viena moteris ten, kur negalėjo sukti. Stovi, laukia, kol kiti pravažiuos. O iš galo atvažiuoju aš, žiūrėdamas į mergaites ilgomis kojomis... Bum. Iš viso trys mašinos buvo apgadintos.
Žmonai prisipažinote apie tai, kur žiūrėjote?
Aišku.
Pats gyvenate daugiabučiame name. Randate vietos mašinai?
Kiemai - tai tikras košmaras. Bet mane labiau stebina ne pats vietų trūkumas, o kitkas - visi tik ir verkia, kaip sunku Lietuvoje gyventi, o kiekviena šeima po penkis automobilius turi. Tas pats - parduotuvėse, ten visą laiką pilna žmonių.
Vairuojate, aišku, vokišką automobilį?
Pasakysiu aš jums taip - vokiškais nevažinėju. Ir nevažinėčiau.
Kodėl?
Geriau nesakysiu. Tiesiog nenoriu mokėti už prekės ženklą. Anksčiau su daug kuo važinėjau. Dar būdamas studentas pradėjau dirbti ir nusipirkau 7-osios serijos BMW, turėjau ir S klasės "mersą", ir "Audi S8", ir "Porsche 911 Turbo". O dabar man jau netoli 50, nebereikia niekur lėkti, skubėti. Visureigiai dabar man geriausi - sėdi aukštai, patogu įlipti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą