Kauno aferistui mokėdavo ir Klaipėdos vairuotojai

Eismas ir nusikaltimai

Praėjusią savaitę A. Ragauskas buvo paleistas iš areštinės

Dvi dienas prasėdėjęs laikinosios sostinės policijos areštinėje, laisvėje vėl atsidūrė Kauno rajono gyventojas Artūras Ragauskas. Šis 36 metų amžiaus vyriškis yra bene garsiausias Lietuvoje pelningo "verslo" - avarijų imitavimo - atstovas. Ant jo kabliuko buvo užkibęs ir ne vienas Klaipėdos vairuotojas. Tiesa, ir policija, ir draudikai teigia, kad vietinių ragauskų uostamiestis kol kas neturi.

Šiuo metu Kauno policija tiria bylą, kurios duomenimis, 1999-2002 metais, vairuodamas automobilį, A. Ragauskas gali būti sukėlęs apie 30 tyčinių avarinių situacijų ir iš įvairių draudimo kompanijų gavęs apie 10 tūkst. litų.

Tyrimo dar nebaigus, iš A. Ragausko už vairavimą išgėrus buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tada vyriškis ėmėsi panašios veiklos, tačiau jau be savo automobilio - eidamas per gatvę atsitrenkdavo į lėtai važiuojančią mašiną ir iš jo vairuotojo reikalaudavo pinigų, žadėdamas nesikreipti į policiją.

Praėjusią savaitę sulaikius A. Ragauską ir išplatinus jo nuotrauką, į policiją jau kreipėsi nemažai nukentėjusiųjų. Tiesa, skambučių iš Klaipėdos kauniečiai pareigūnai kol kas nesulaukė. Manoma, kad pėsčias A. Ragauskas veikė tik Kaune.

Tačiau klaipėdiečių vairuotojų buvo tarp sukčiaus aukų dar tada, kai jis pelnydavosi vairuodamas automobilį.

Vaidino nukentėjusįjį

A. Ragauskas buvo sulaikytas užpraėjusį sekmadienį, po to, kai į policiją kreipėsi vienas vairuotojas. Jis pareigūnams papasakojo prie sankryžos Kauno centre pastebėjęs vyriškį. Šis nesiruošė eiti per gatvę, tačiau, vairuotojui važiuojant pro šalį, pats trenkėsi į automobilį.

"Nukentėjusysis" pareiškė, kad jei vairuotojas sumokės 150 litų, jis neturėsiąs jokių pretenzijų. Pinigus vairuotojas sumokėjo, tačiau kreipėsi į policiją, nes įtarė vaidybą.

Kauno Centro policijos komisariato duomenimis, A. Ragauskas pastaruoju metu imituodavo eismo įvykius tik Kaune, nors apie panašius atvejus girdėta ir Vilniuje. Iki šiol į tyrėjus kreipėsi keliolika nuo sukčiaus nukentėjusių asmenų. Jie jam sumokėdavo nuo 100 iki 1 000 litų.

Eismo nelaimę vyriškis imituodavo spirdamas į lėtai važiuojantį automobilį (dažniausiai galinę jo dalį) arba trenkdamas ranka.

Vilioja žiedinės sankryžos

Klaipėdos policijos pareigūnai sakė negirdėję apie panašaus vairuotojų reketo atvejus uostamiestyje.

Tiesa, miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda teigia, kad A. Ragausko pavardė jam yra žinoma - dar iš tų laikų, kai jis avarijas išprovokuodavo važinėdamas automobiliu.

Be Kauno ir Vilniaus, A. Ragauskas veikdavo ir Klaipėdoje, dažniausiai - žiedinėse sankryžose. Įtariama, kad jis tyčia "užkišdavo" savo mašiną prieš į tokią sankryžą įvažiavusią transporto priemonę arba staigiai stabdydavo. Taip įvykdavo susidūrimas, o jo kaltininku, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, būdavo pripažįstamas ne A. Ragauskas, o kito automobilio vairuotojas.

"Pagrindinis kelias suteikiamas važiuojantiems žiedine sankryža. Greičiausiai sukčius tiesiog nusižiūrėdavo vairuotoją, kuris nori greičiau įvažiuoti į sankryžą ir užlįsdavo jam už akių", - avarijų imitavimo mechanizmą aiškina S. Švėgžda.

Pareigūnas pripažįsta, kad rasti potencialią auką "eismo aferistui" galima tik tuo atveju, jei jos ieškosi ilgai. "Tačiau jei iš to gyveni, sukelti avariją ir joje tapti nukentėjusiuoju yra įmanoma", - sako viršininkas.

Tačiau S. Švėgžda teigia, kad toks "verslas" yra rizikingas. Tai, jog suplanuota avarija kartais gali baigtis nesėkme, patvirtina ir statistika. Per kelerius paskutiniuosius metus A. Ragauskas techninio eismo įvykio kaltininku buvo tapęs net septynis kartus, dar dešimt kartų grubiai pažeidė eismo taisykles ir buvo už tai baudžiamas.

Įrodyti yra sunku

Laimei, uostamiestis savų ragauskų neturi. Bent taip sako S. Švėgžda, o jo žodžius patvirtina ir A. Ragausko aukos - draudimo kompanijos.

"Tokių atvejų, kai, norint gauti draudimo išmoką, tyčia sukeliama avarija, uostamiestyje nėra daug - gal iki penkių procentų nuo visų eismo nelaimių skaičiaus, o gal ir dar mažiau", - teigia draudimo bendrovės "Baltik Garant" inžinierius-ekspertas Ruslanas Rumovskis.

Pasak jo, vairuotojai tyčiniais eismo įvykiais piktnaudžiauja tais atvejais, kai jau anksčiau yra patekę avarijon ir gavę draudimo išmoką, tačiau automobilio nesusiremontavę. Būtent tada jiems gali kilti pagunda "užkišti" jau apgadintą mašiną prieš kitą transporto priemonę ir taip dar kartą gauti pinigus iš draudikų arba avarijos kaltininku tapusio vairuotojo.

Tiesa, įrodyti tai, jog avarija sukeliama tyčia, yra gana sunku. Štai ir A. Ragausko byla tebetiriama jau trejus metus, mat tyrimas stringa dėl sudėtingų techninių ekspertizių.

Ankstesnė A. Ragausko veikla buvo atskleista draudikų dėka. Tai, kad jo, kaip nukentėjusiojo ir išmokos gavėjo, pavardė figūruoja ne vienoje dešimtyje bylų, pastebėjo Vilniaus ir Kauno draudimo kompanijų atstovai, vėliau panašūs atvejai užfiksuoti ir Klaipėdoje.

Atskira reketo forma

Manoma, kad avarijų imitavimas, kaip pasipelnymo šaltinis, gimė Vakarų šalyse, tačiau pelninga organizuoto nusikalstamumo veikla, t.y. paprasčiausia reketo forma, praėjusiame dešimtmetyje tapo Rusijoje. Teigiama, jog Maskvoje, Sankt Peterburge ar kituose didmiesčiuose iki šiol veikia gaujos, besispecializuojančios panašioje pasipelnymo srityje.

Nusikaltėliai važinėja vienu arba dviem automobiliais. Pastaruoju atveju viena mašina dideliu greičiu prilekia prie auka pasirinkto kraštine juosta važiuojančio vairuotojo automobilio ir šviesomis reikalauja užleisti kelią.

Išsigandęs žmogus staigiai rikiuojasi į gretimą eismo juostą, tačiau ten trenkiasi į antrąją aferistų mašiną, buvusią vadinamojoje aukos "mirties zonoje" - vietoje, kurios vairuotojas nemato per galinio bei šoninio vaizdo veidrodėlius.

Su mokėti atsisakančiais vairuotojais ilgai nesiderama - jei žmogus pats ruošiasi skambinti į policiją, jis paprasčiausiai sumušamas ir apiplėšiamas. Teigiama, kad kartais nusikaltėlių komanda tyčinėmis avarijomis per dieną uždirba net 2-4 tūkstančius dolerių.

Neseniai Rusijoje įsigaliojus privalomam civilinės atsakomybės draudimui, nusikaltėliai aukomis ėmė rinktis ir draudimo kompanijas - kaip išmokų mokėtojus, tačiau reketuoti vairuotojus, kurie, beje, šioje šalyje neskuba draustis, tebėra pelningiau.

Tomas GUKAUSKAS

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder