"Greitis kelyje - valstybinė paslaptis"

Prie vairo

Jau dvylika metų Lietuvoje gyvenantis anglas Deividas Holidėjus (David Holliday) neatsistebi tuo, jog mūsų šalyje net ir tuomet, kai atrodo, jog viskas daroma pagal Kelių eismo taisykles, neretai prasilenkiama su sveiku protu.

"Per tiek metų jau pripratau, bet visąlaik stebino, kad greitis kelyje čia yra lyg valstybinė paslaptis", - sakė D. Holidėjus.

Užsieniečiams - mįslė

Mažiau keblumų būtų jei, pavyzdžiui, vietoje ženklo "Greičio ribojimo pabaiga" būtų kabinamas kur kas informatyvesnis "Ribotas greitis".

Užsieniečiams bei atvykusiems iš kitų miestų, anot D. Holidėjaus, ne taip lengva supaisyti, kur dar priemiesčiai, o kur jau prasideda miestas, ir pasirinkti atitinkamą greitį. Būtų neblogai, jei ir virš kiekvieno gyvenvietę žyminčio ženklo būtų pritvirtintas dar vienas - "Ribotas greitis". Taip, anot jo, yra Anglijoje, ir netenka daug mąstyti, kokiu greičiu važiuoti.

Lietuviai žino, koks greitis yra kelyje Klaipėda-Kaunas, tačiau užsieniečiui tai yra mįslė. Juolab kad ne visose šalyse vasarą ir žiemą greitis autostradoje skiriasi.

"Kur automagistralės pradžia, turėtų būti ženklas, informuojantis apie greitį. Taip, kaip dabar yra, pagal Lietuvos kelių eismo taisykles - viskas gerai, bet pagal sveiką protą - ne", - pastebi D. Holidėjus.

Beje, lietuviškoji autostrada Klaipėda-Kaunas pagal europietiškąsias normas šio vardo nesanti verta jau vien dėl joje numatytų vietų apsisukti. Kelyje, kur greitis siekia 130 km/h, stabdyti norint apsisukti, o paskui vėl įsibėgėti - pavojinga.

"Anglijoje apsisukti negalima - tik į dešinę viaduku arba po žeme. Ateityje taip bus ir čia, bet tai yra dideli pinigai", - sakė D. Holidėjus.

130 km/h greičiu mūsų automagistrale, anot jo, pavojinga važiuoti ir dėl provėžų, ypač palijus.

Per mažai dėmesio mūsų šalyje kreipiama ir į vadinamąsias juodąsias dėmes. Žmonėms perspėti tokiose vietose labai tiktų Vokietijoje mėgstamas policininkas manekenas, mojantis šviečiančia lazdele. "Gal ir daug kainuoja, bet mes kalbame apie gyvybę", - sakė pašnekovas.

Įvaizdis yra viskas

Be to, kad Lietuvoje "nebesusidorojama" su paskutiniaisiais metais smarkiai augančiu automobilių skaičiumi, pavojų vieni kitiems kelia ir patys vairuotojai.

"Vairuotojai važiuoja pagal lietuvišką charakterį - yra arogantiški, nemandagūs, nekantrūs, nekompetentingi ir savanaudžiai. Anglijoje tokių irgi būna, bet žymiai mažiau. Lietuvoje įvaizdis yra viskas. O aš noriu pasakyti, kad mandagumas nėra silpnumo ženklas", - sakė D. Holidėjus.

Problema, anot jo, yra individualios atsakomybės stoka. Lietuvoje reikėtų daryti labai daug ir daugeliu krypčių, kad dabartinė situacija pasikeistų. Formuoti kitokiam požiūriui galėtų pasitarnauti reklama, televizija, pamokėlės mokyklose ir pan.

"Liūdna, kad dar daugelis kaimuose neįsivaizduoja, kas yra pavojinga, vaikšto naktį ne ta kelio puse, kuria reikėtų, juodais drabužiais. Aš galvojau, kaip būtų galima pagerinti situaciją - stambios firmos, prekybos centrai galėtų be pelno pardavinėti atšvaitus, dovanoti juos vaikams. Tai būtų reklama jiems, o žmonėms - saugumas", - siūlė D. Holidėjus.

Anot jo, žmonės Lietuvoje pernelyg pasikliauja taisyklėmis neatsižvelgdami į realią padėtį kelyje. Pavyzdžiui, kai užsižiebia žalias šviesoforo signalas, pėstieji iškart šoka į gatvę, net neapsižvalgę, ar visi automobiliai spėjo sustoti.

"Čia nėra saugumo kultūros. Jei Anglijos mieste pėstieji norės pereiti gatvę, jie gali eiti užsimerkę, ir galiu duoti beveik 100 proc., kad mašina sustos. Čia - nėra šanso", - sakė D. Holidėjus.

Jo teigimu, reikėtų nepagailėti pinigų ir šviečiančioms pėsčiųjų perėjoms, kokia yra Herkaus Manto gatvėje, o jei vis dėlto pinigų trūksta, nepatingėti jų dažniau dažyti - pavasarį nudažytų perėjų rudenį jau beveik nebematyti.

Paklaustas, ką mano apie siūlymą uždrausti į Lietuvą įvežti senus automobilius, kad žmonės važinėtų naujesniais ir saugesniais, D. Holidėjus svarsto, jog tai nėra išeitis.

"Su naujomis mašinomis tikrai saugiau, bet tai ne atsakymas. Mašinos nežudo, tai - žmonės prie vairo", - sakė jis.

Be to, daug kas priklauso nuo automobilio priežiūros. Tikslingiau esą būtų skirti techninę apžiūrą kasmet, o visuomeniniam transportui - net kas pusmetį.

Giedrė NORVILAITĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder