2018 m. gruodžio 11 d. 00:05 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Ekonomika  >  Automobiliai

Automobiliai

Eismas be taisyklių ir ženklų - saugesnis?

(2)

Eismas be taisyklių ir ženklų - saugesnis? nuotrauka, foto

EISMO SAUGUMAS visiškai nepriklauso nuo valstybės pastangų šioje srityje. Jį reguliuoja ne šviesoforai, atitvarai, taisyklės ar įstatymai - eismo saugumas priklauso tik nuo pačių žmonių. Tuo įsitikinęs originalią studiją, paremtą mirtinų avarijų statistika, parengęs mokslininkas.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

1991 metais olandų urbanistas Hansas Mondermanas pagrindė spontanišką eismą tuo, kad žmonės turi įgimtą sugebėjimą išvengti bet kokių konfliktinių situacijų, jei tik jiems netrukdo taisyklės. Žmonės elgiasi neapdairiai dažniausiai todėl, kad juos skatina tai daryti taisyklių suteikiama pirmumo teisė. Panaikinus šią teisę dingsta ir neapdairumas", - argumentuoja studijos autorius.

Absurdiški terminai

Pasak jo, ne tik KET, bet ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas "perpildyti nereikalingos informacijos, supainiojančios akivaizdžius dalykus ir todėl skatinančios avaringumą, prieštarauja sveikai nuovokai ir intuicijai", taip pat "žemina žmogaus orumą, nes verčia jį pripažinti taisyklių pirmumą prieš savo prigimtines teises ir sugebėjimus".

"Pavyzdžiui, minėtas įstatymas, kurį, beje, privalo išmanyti visi eismo dalyviai, prasideda nuo ilgos apibrėžimų virtinės, kur kiekvienas apibrėžimas sukelia begalę naujų neapibrėžtumų.

Paimkime terminą "Automobilių kelias". Tai - savaime aiški savoka, bet įstatymas ją apibrėžia taip, kad savaiminis aiškumas dingsta: "Visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės ploto paviršius". Išeina, kad šaligatvis yra taip pat ir automobilių kelias, nes jis naudojamas viešajam eismui.

"Sankryžos" apibrėžimas jungia per 30 žodžių, nors užtektų ir trijų - "kelių susijungimo vieta". Bet įstatymas sako, kad tai - "kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų." Kam reikia tokio sudėtingumo?" - stebisi kritikas.

Anot jo, su terminu "pėsčiasis" - dar gražiau.

"Užtektų ir keturių žodžių: "stovintis arba einantis žmogus", arba "žmogus, einantis savo kojomis". Bet įstatymas tam prieštarauja: "Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo."

Vadinasi, pėsčiasis gali būti ir ne pėsčias (važiuojantis vežimėliu, riedučiais, ir t. t.), o tas, kuris eina savo kojom, gali skaitytis "ne pėsčiuoju" (kelyje dirbantis asmuo)?" - stebisi A. Petrauskas, išvardinęs ir daugiau keistų įstatymo punktų.

Egzamino klausimai - kritikuotini

Mažai ką bendro su eismo saugumu, mokslininko teigimu, turi ir didžioji dalis teorinio egzamino klausimų, arba jų atsakymai yra ginčytini, nes "prieštarauja sveikai nuovokai". A. Petrauskas sakė tokių klausimų suskaičiavęs kone 300.

"Absurdo ten daug. Pavyzdžiui, yra klausimai su keliais teisingais atsakymais, kai tie atsakymai vienas kitą kartoja arba skiriasi tik neesmine žodžių kaita. Jei pažymėsi tik vieną teisingą atsakymą, tai reikš, kad atsakei neteisingai, nors iš esmės jau parodei, jog medžiagą žinai.

Yra ir dviprasmių klausimų, yra išgalvotų nerealių situacijų, kurių praktiškai nebūna - pavyzdžiui, apie keturias ar penkias transporto priemones didelėje sankryžoje, kur susikerta du keliai po keturias eismo juostas, tačiau nėra jokių eismo ženklų!

Yra ir siūlomi du atsakymai, reiškiantys tą patį, bet vienas laikomas teisingu, o kitas ne. Siūlomi ir atsakymai, kurie atitinka sveiką nuovoką, tačiau laikomi neteisingais. Pavyzdžiui, ar reikia praleisti vaikus, kai juos lydintis suaugęs mojuoja ranka? Bet koks normalus žmogus praleistų, bet, pasirodo, kad tai neteisingas atsakymas.

Galų gale nesąžininga ir vertinimo sistema. Jei iš penkių teisingų atsakymų pažymėsi tik keturis, tai reikš, kad į klausimą neatsakei, t. y. atsakymo teisingumas lygus 0 procentų, nors 4/5 sudaro 80 procentų", - kritiką beria A. Petrauskas.

Kaip keisti tvarką?

Pasak jo, vairuotojų egzaminavimas turi siekti ne "nusodinti", o patikrinti tik pačius svarbiausius vairavimo įgūdžius.

"Dėl to reikia atsisakyti praktikos, kai vienas klausimas turi daug "teisingų" atsakymų. Vienas klausimas turi turėti tik vieną teisingą atsakymą - tai padės išvengti dviprasmiškų situacijų.

Reikia sudaryti trumpą sąrašą to, ką žinoti absoliučiai būtina (pvz., ką reiškia šviesoforo signalai ir koks leistinas greitis mieste ir užmiestyje), ir tikrinti tik tą žinojimą. Tarp tų taisyklių neturi būti jokių apibrėžimų ir kitos nereikalingos informacijos. Taisyklės turi būti tokios, kad vidutinių sugebėjimų žmogus, vieną kartą atidžiai jas perskaitęs, sugebėtų išlaikyti teorinį egzaminą iš pirmo karto", - permainas siūlo vyriškis.

Jo argumentai tokie - JAV ir Kanadoje teoriniai ir praktiniai vairavimo egzaminai labai lengvi, palyginti su Lietuvos, o avarijų ten įvyksta mažiau nei pas mus. O štai Pietų Afrikos Respublika pasižymi vienu sudėtingiausių ir griežčiausių pasaulyje vairavimo egzaminų, bet ir vienu didžiausių avarijų skaičiumi pasaulyje.

Saugos diržai negelbėja?

Tarp A. Petrausko taikinių - ir privalomas saugos diržų naudojimas. Į jį atkreipti dėmesį vilnietį paskatino britų saugaus eismo ekspertas Džonas Adamsas (John Adams), nagrinėjęs mirtimi pasibaigusias avarijas šalyse, kur saugos diržų įstatymas buvo priimtas, ir šalyse, kur tuo pačiu metu saugos diržų įstatymas dar nebuvo priimtas.

Jo tyrimo rezultatai byloja, kad, pavyzdžiui, Anglijoje tuo metu, kai buvo priimtas saugos diržų įstatymas, santykis tarp žuvusių pėsčiųjų ir dviratininkų bei žuvusių automobilių keleivių stipriai šoktelėjo į viršų, ir paskui į pradinę padėtį nebegrįžo.

"Tai galima paaiškinti tuo, kad vairuotojai, priversti užsisegti saugos diržus, jaučiasi daugiau suvaržyti, todėl vairuoja truputį agresyviau, ir kritinėse situacijose sunkiau priima teisingus sprendimus. Kitaip tariant, nuolatinė prievarta (liepimas prisisegti saugos diržus) sukuria psichologinį atoveiksmį, ir tas atoveiksmis nukreiptas prieš pėsčiuosius ir dviratininkus", - aiškina A. Petrauskas.

Tiesa, jis sako neagituojantis vairuotojų bei keleivių šių diržų nenaudoti.

"Kiekvienas turi pažiūrėti į savo savijautą ir intuiciją. Žmogus turi elgtis taip, kaip jam diktuoja vidus, o ne taisyklės ar įstatymai - juk taisyklės ir įstatymai irgi gali klysti! Galutinį sprendimą dėl saugos diržų kiekvienas turėtų priimti pats. Tada išvengtume psichologinės įtampos, susijusios su daugeliui žmonių nepriimtina prievarta", - teigia studijos autorius.

Valdžios veiksmai ir avarijos

Būtent prievarta jis aiškina ir kitą statistiką, įrodančią, esą valdžios pastangos griežtinti taisykles, riboti greitį ar imtis kitų "eismo saugumo" priemonių niekaip nesusijusios su mirtinų avarijų skaičiumi.

"Anglijoje 1962-aisiais buvo įvesti greičio apribojimai, padidintos baudos už greičio viršijimą bei neatsargų vairavimą ir įvesta procedūra, kai už tris eismo taisyklių pažeidimus gali būti atimtos teisės. Iškart po šių apribojimų įvedimo žuvusiųjų skaičius kelyje padidėjo ir po trejų metų pasiekė visų laikų aukščiausią lygį.

Ten pat po 5 metų įvestas naujas alkoholio kraujyje apribojimas ir naujas alkoholio matavimo būdas. Tai iš pradžių sumažino letalinių atvejų, sukeltų išgėrusių žmonių, skaičių, tačiau atitinkamai padaugėjo avarijų, nesusijusių su alkoholio vartojimu, o po dvejų metų "atsistatė" ir mirtinų incidentų, sukeltų išgėrusių vairuotojų, skaičius.

1973 metais visoje Didžiojoje Britanijoje greitis apribotas iki 50 mylių per valandą. Tai sutapo su nauja letalinių įvykių banga. 1977-aisiais šis greičio apribojimas panaikintas, bet mirtinų avarijų nuo to nepadaugėjo", - pavyzdžius mini A. Petrauskas.

Prievarta kenkia

Jo išvada tokia - bet kokia prievarta sukelia psichinę įtampą, kuri "išsilieja" neprognozuojamais eismo įvykiais ten, kur tiesioginių apribojimų nėra.

"Yra tokia sąvoka, kaip eismo nelaimių migracijos efektas - seniai pastebėta, kad jei vienoje vietoje eismas bus apribotas (pvz., mažinant greitį arba pastatant "Stop" ženklus), toje vietoje eismo įvykių gali išties sumažėti, bet tada proporcingai įvykių padidės aplinkinėse vietovėse, kur eismas nebuvo ribojamas. Kitaip tariant, eismo įvykiai ne išnyksta, o tik "migruoja". Dažnai eismo apribojimai net ir konkrečioje gatvėje sumažina avarijų skaičių tik laikinai - po kiek laiko vairuotojai "prisitaiko", ir statistika vėl grįžta į pirminę padėtį.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2016-03-24   17:51

IP: 193.219.39.194

-Taip !-be komentaru ! Belieka laukti milijono Lietuvos vairuotoju - TAIP ! -Tuomet ,galbut ...DIEVAS isgirstu Faktus !!! -Didele PAGARBA p.Alanui

lolo

2014-04-09   14:22

IP: 78.61.243.13

puikus straipsnis ir dar puikesnes mintys. Is tiesu gryna tiesa, net nera ko ir pridurti. Tik gaila kad tai bus niekam neidomu (turint galvoje istatymu leidejus ir kt.specus)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Automobiliai

Stovintys automobiliai nėra eismo dalyviai – iki naujojo ETT išaiškinimo buvo...

Durelėmis įbrėžus kitą automobilį bus galima pildyti deklaraciją nuotrauka, foto

Šeštadienio rytą Klaipėdos apskrityje susiformavo plikledis, keliai slidūs, kelių ruožai yra barstomi ir...

Klaipėdos apskrityje susiformavo plikledis nuotrauka, foto

Antradienio naktį Lietuvoje eismo sąlygas sunkins plikledis ir lijundra, įspėja kelininkai.

Lijundra ir plikledis gali apsunkinti eismą nuotrauka, foto

"Juokai baigėsi", - tokią žinutę Viešosios tvarkos skyriaus specialistai siunčia greičiau nei...

Išmanieji radarai mieste jau veikia nuotrauka, foto

LSKL Klaipėdos derbyje krito vicečempionai nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionate Klaipėdos komandų derbį tarp Klaipėdos universiteto...

"Viesulo" gimnasčių laurai nuotrauka, foto

Sportas, Baltarusijoje, Baranovičių mieste, vykusiame tarptautiniame meninės gimnastikos turnyre, laurus skynė Klaipėdos "Viesulo"...

Kovos už briedį Mažosios Lietuvos heraldikoje nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, Vakar susitikę Mažosios Lietuvos teritorijoje esančių savivaldybių vadovai nusprendė kreiptis į šalies...

Ką melnragiškiams daryti su staiga "nelegaliu" tapusiu namu? nuotrauka, foto

Klaipėda, Melnragėje šeima paveldėjo 1936 metais statytą senelių namą. Pastarąjį lopyk nelopęs,...

Sportas, Paskelbta prieš 21 min.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...