Be automobilio Klaipėdoje neprapulsi

Uostamiesčio vadovai tikina, jog siekis, kad šiandien minima Tarptautinė diena be automobilio galėtų tapti kasdienybe - miestiečiams ir priemiesčių gyventojams važiuoti viešuoju transportu arba dviračiais turėtų būti kur kas patogiau ir naudingiau nei su savo automobiliu. Tai esą yra vienas prioritetinių tikslų.

Nors niekaip neišsprendžiamų problemų, ypač dviračiams skirtos infrastruktūros srityje, yra gana nemažai, tačiau negalima paneigti ir per pastaruosius metus pasiektos pažangos. Daug teigiamų pokyčių per paskutinius 8 metus įvyko ir viešojo uostamiesčio transporto srityje.

Tačiau tyrimai rodo, kad visoje šalyje žmonės nenoriai persėda į viešąjį transportą, nors ir dejuoja dėl smarkiai brangstančių degalų.

Valdininkai renka pliusus?

Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas ir atstovas Darius Mileška teigia, kad dviratininkai Tarptautinės dienos be automobilio nesureikšmina.

"Dauguma iš mūsų narių ir taip kasdien į darbą važiuoja dviračiais. Ši diena labiau skirta valdininkams, mūsų politikėliams, kurie nori užsidėti pliusų. Abejoju, ar bus daug valdininkų, kurie ketvirtadienį atvažiuos į darbą dviračiais. Per visus metus sunkiai įžvelgiami jų darbai dviračių infrastruktūros plėtojimui, o būtent šią dieną jie aktyviai reiškiasi, dėsto, kaip naudinga važiuoti dviračiais, ir ragina daryti tai kitus. Gal tegul jie pradeda nuo savęs", - teigė jie.

Dviratininkai pabrėžė, kad nors daugelį metų kalbama, jog šaligatvių borteliai dažnai yra per aukšti dviratininkams, ir juos raginama pažeminti, tačiau Klaipėdos valdininkai net to nesugeba sutvarkyti.

"Šunys loja, o karavanas eina. Pavargome dirbti už juos ir rodyti dviračių takų ženklinimo bei kitas klaidas", - kalbėjo klaipėdiečiai.

Anot jų, politikai niekaip nepriima ryžtingų sprendimų.

"Seniai kalbama, kad reikėtų Herkaus Manto gatvės dalį paskirti dviratininkams, tačiau jokių konkretesnių veiksmų nesiimta. Tokiose šalyse kaip Danija, Olandija dviratininkams skiriamas žymiai didesnis dėmesys. Ten jie drąsiai gali važiuoti gatvėmis, o mes palikti nuošalyje lyg našlaičiai. Norint, kad kuo daugiau žmonių į darbą važiuotų dviračiais, pirmiausia reikia sudaryti nepriekaištingas infrastruktūros sąlygas", - savo mintis dėstė S. Ružinskas ir D. Mileška.

Jie neslėpė, kad dviratininkų "populiacijos" gausėjimą šiek tiek stabdo oro sąlygos ir mūsų automobilių vairuotojų kultūra.

"Kai rudenį ar žiemos metu tave nuo galvos iki kojų aptaško pro šalį lekiantis automobilis, tai atbaido važiuoti dviračiu į darbą. Tačiau neabejoju, kad būtų daugiau dviratininkų net ir žiemą, jei tinkamai būtų valoma danga", - įsitikinęs S. Ružinskas.

D. Mileška mano, kad Klaipėdoje yra idealios sąlygos dviratininkams, tik reikia šiek tiek pakoreguoti infrastruktūrą.

"Klaipėdoje nėra kalnų. Pagrindinės gatvės - tiesios. Nuo vėjo daug kur užstoja namai. Galėtume geriau išnaudoti tai. Dviračių infrastruktūros galimybės Klaipėdoje nėra išnaudotos, nors dviratininkų mėgėjų kasmet daugėja", - sakė D. Mileška.

"Padėtis nebloga"

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Saugaus eismo komisijos pirmininko Viačeslavo Karmanovo, planų užleisti vieną važiuojamąją kelio juostą Herkaus Manto gatvėje dviratininkams ir viešajam transportui neatsisakyta.

"Šis projektas tobulinamas. Reikalai juda į priekį, tačiau tikriausiai sprendimai bus priimti ne šiemet, o kitų metų pavasarį. Dar reikia viską išsamiai svarstyti, gal ir gatvių atlaisvinti dviratininkams", - pabrėžė valdininkas.

Anot jo, dviračių takų padėtis Klaipėdoje yra nebloga, tačiau koreguotina.

Kad šios kalbos nėra laužtos iš piršto, liudija ir naujai nutiesti takai nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto, nuo Labrencičkės iki Girulių, iš vadinamojo Dragūnų kvartalo ir kt. Juda ir naujo dviračių tako palei Danės upę (nuo miesto centro iki Tauralaukio) projektas.

Klaipėda - priekyje

Tuo metu viešasis uostamiesčio transportas pradėjo smarkiai keistis dar 2003-iaisiais, kai šios srities kuravimui savivaldybė įkūrė VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT). Pirmoji jos užduotis buvo bendros bilietų sistemos sukūrimas.