Banko valdytojas apie automobilius žino beveik viską

Prie vairo

Banko "NORD/LB Lietuva" Klaipėdos skyriaus valdytojas Artūras Buivydas sako, kad žinios apie automobilius ir patys automobiliai yra tapę neatsiejama jo gyvenimo dalimi.

"Studijavau Klaipėdos politechnikume automobilių techninį aptarnavimą ir remontą, tačiau šių žinių praktikoje pritaikyti neteko. Mokslai sekėsi gerai, todėl išvykau į Vilnių krimsti ekonomikos, vadybos ir kitų panašių dalykų. Vis dėlto meilė automobiliams išliko, tik jau kaip hobis", - šypsosi A. Buivydas.

Iš kur toks pomėgis? Tikriausiai anksti pradėjote vairuoti?

- Man buvo gal dvylika ar trylika metų, kai pirmąkart sėdau prie vairo. Žinoma, tai buvo tik lauko keliukas, bet jau teko pajusti, ką reiškia pasukti vairą į vieną ar į kitą pusę. Tarp kitko, išmokė mama - ji leido tada pavairuoti.

Vėliau, jau kokiais 1986-aisiais, pradėjau rinkti įvairią informaciją apie tai, kas vyksta pasaulyje. Tada net atvirukas ar plakatas buvo didelė retenybė. Kaip dabar atsimenu - draugai padovanojo plakatą, kuriame pavaizduotas vienas automobilis gražiame fone. Gal net porą metų ieškojau, kas tai per automobilis, o dabar galiu pasakyti - tai buvo "Toyota Supra", kurios gamyba baigėsi dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Domėjausi, kur galima rasti daugiau informacijos, ieškojau, ir atsitiktinai į mano rankas pateko 1984-aisiais Ženevoje išleistas automobilių katalogas. Mano nuomone, tai - pats rimčiausias katalogas pasaulyje. Jis išleidžiamas kasmet prieš Ženevoje vykstančias automobilių parodas. Aš supratau, kad tai yra knyga, kurios man reikia. Susiradau tą kompaniją, ir jie atsiuntė man didžiulę krūvą katalogų. Prancūziškai nemoku, bet per daugelį metų, kai giliniesi, tampa aišku viskas, kas čia surašyta.

Nekilo minčių pačiam nuvažiuoti į parodą?

- Turiu tokį norą - kaip ir į "Formulės-1" lenktynes kada nors nuvažiuoti, išgirsti tą gausmą, taip ir į parodą reikėtų.

Lietuvoje autosalonų peržiūrose anksčiau būdavau nuolatinis dalyvis. Dabar tiek laiko jau neturiu. Perverčiu visus katalogus, automobiliams skirtus žurnalus, leidžiamus Lietuvoje, ir būnu su viskuo susipažinęs. Norą pamatyti, kaip atrodo iš tikrųjų, sukelia tik vienas kitas egzempliorius. Anksčiau būdavo smagu pamatyti jį parodoje, o dabar žymiai smagiau - salone. Dar smagiau - pavairuoti pačiam. Mano hobį žino nemažai automobilių pardavėjų, todėl kartais pakviečia pasivažinėti, įvertinti. Esu važiavęs įvairiais automobiliais - nuo fordo iki jaguaro. Pats esu turėjęs ne mažiau kaip dešimt, o vairavęs - tikrai jau virš penkiasdešimties.

Ar yra koks nors automobilis, kuris Jums arčiausiai širdies?

- Man yra labai daug mielų automobilių. Mielus aš skirstau pagal tai, kam jie skirti. Pavyzdžiui, "Mini Cooper" man labai simpatiškas, ypač, kad žinau visus jo techninius parametrus. Deja, negalėčiau jo naudoti kaip tarnybinio automobilio, nes kai kurių poreikių jis neatitinka. Yra aštuonios pagrindinės automobilių klasės, ir kiekvienoje iš jų galima surasti "perliuką". Mažiausiųjų klasėje gali būti ir "Mini Cooper", ir mažasis nisanas, ir "Citroen C3". Na, paskutinysis techniniais parametrais ir valdymu man gal ir nelabai, bet jis žavingas. Mažo automobilio žavesys, kiek suprantu, sudaro dvi trečiąsias jo vertės. Jo paskirtis nėra vežti daug žmonių ar lenktyniauti. Ji tiesiog kažkokia kitokia.

Vadinamojoje golfo klasėje labai patiko "Ford Focus", nes tuo metu jis buvo inovatyvus. Fordas rado naują dizaino kryptį, kurią pavadino "new eagle" - tiek išore, tiek vidumi šis automobilis buvo kitoks.

Dabar važinėjate su SAAB 9-5. Atrodytų, tikrai ne pats populiariausias automobilis Lietuvoje.

- Niekada nežiūrėjau, kas populiaru ar mažiau populiaru. Visada žiūrėjau į tai, ko aš noriu iš automobilio. Didesniųjų segmente šis "saabas" turėjo viską, ko man reikia - pirmiausia, gerą variklį, gerą pakabą. Be to, jis pakankamai erdvus ir reprezentatyvus. Na, jis atrodo gražiai. Tokia sąvoka juk irgi egzistuoja tarp automobilių vertintojų. Ir, kai buvo daromas saugumo testas, jis gavo penkias žvaigždutes. Yra gal tik apie dešimt automobilių, kurie yra gavę maksimalų šio testo įvertinimą.

Man patinka ir minivenai, ir kupė. Kai šeima - daugiau nei keturi žmonės, jeigu jie mėgsta savaitgalio iškylas, tolimas keliones, toks automobilis - pats tas.

Gal dalyvaujate lenktynėse, kad ir neoficialiose?

- Neoficialiose lenktynėse ar kokiuose "draguose" nedalyvavau ir nedalyvausiu, nors manyčiau, kad pravažiavęs paskutinis tikrai nebūčiau. O sudėtingesniam lenktyniavimui reikia dviejų dalykų: pakankamų lėšų ir daug laiko. Ralis man - sportas pirmoje vietoje, tačiau pats lenktyniauti neturiu nei lėšų, nei laiko. Galvoju kada nors dalyvauti slalomo varžybose. Gal ir studijų laikais jau būčiau norėjęs, tačiau tada neturėjau automobilio, o vėliau neturėjau tinkamo. Jis buvo gana didelis, o čia reikia mažo, galingo ir manevringo.

Draugai ir pažįstami tikriausiai dažnai kreipiasi patarimų?

- Esu padėjęs. Stengiuosi išsiaiškinti, kokiam tikslui žmogus nori automobilio, žiūriu ir į patį žmogų, koks jis yra, nes ir poreikis - dar ne viskas.

Yra buvęs atvejis. Žmogus norėjo automobilio, jau galvojo apie vieną tokį. Aš važiavau pro servisą ir žinojau, kad ten naujas modelis turėtų būti. Stabtelėjau ir išbandžiau. Tada paskambinau tam žmogui ir sakau: "Tu žinai, atvažiuok, jei turi laiko, pabandysi". Atvažiavo, pabandė, patiko ir nusipirko. Praėjo nemažai laiko, ir vis dar džiaugiasi, kad pasirinkimas buvo būtent toks.

Giedrė NORVILAITĖ