Klaida veja klaidą, o galvoje kirba dvejonės. Greičiausiai tu “blogas” mokytojas arba tavo mokiniai maištaujantys, nemylintys savo kalbos paaugliai.
Bandau prisiminti save mokykliniame suole... Vienas vadovėlis - viena tiesa, jokio kopijavimo aparato - tik darbšti ranka, jokių išmaniųjų technologijų besaikio vartojimo - tik galimybė atsargiai stebėti naujoves iš šono. Manau, tai svarus argumentas tvirtiems rašto pagrindams formuotis.
Šiandien, stebėdami besaikes švietimo sistemos reformas, galime tik dūsauti. Esame pasiklydę patys, klysta ir mūsų mokiniai. Vieną dieną girdi reikalavimą - kuo mažiau tradicinių metodų, pamokos turi būti “kitokios”, NE namų darbams, puikus mokytojas tik tas, kuris geba dirbti ir be vadovėlių!
Kitą dieną esi plakamas, kad negebi tinkamai perduoti žinių, kad užduodi per mažai namų darbų...
O blogiausia, jei tavo mokiniai atsakymo negali gauti paspaudę vieną “google” paieškos sistemos mygtuką.
Taigi mokslas egzistuoja pats savaime, tačiau jis tampa bevertis be IŠMOKIMO. Visų mūsų pareiga, ne bambėti, kad kažkas yra beširdis ir užduoda per daug namų darbų, bet mokyti savo vaikus atsakingai paskirstyti turimą laiką.
Nėra vienos teisingos formulės, kaip įveikti beraštiškumą, vienintelė sąlyga - mylėti tai, ką darai.
Vaida Jokšienė yra Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą