Rašome: junginys - sakinys - rašinys (ne tik abiturientams)

# 5. PADALYVIS: NULIS, VIENAS, DU

Ar žinai, kodėl lietuvių kalba yra sunki užsieniečiams? Ogi todėl, kad ji yra GALŪNINĖ - t. y. kai tam tikrų žodžių ryšius sakinyje rodo kaitomųjų žodžių galūnės. Tad ir kaitomos yra beveik visos pagrindinės kalbos dalys, tarp jų ir veiksmo žodžiai (veiksmažodžiai bei neasmenuojamosios veiksmažodžio formos - dalyviai, pusdalyviai, padalyviai). Būtent PADALYVIAI (dalyviai be galūnių) dėl kitų kalbų įtakų per daug paplito galūninėje mūsų kalboje ir daugeliu atvejų yra taisytini.

Pateikiu dviejų tarpusavyje susijusių pastraipų tekstą, kuriame yra 7 padalyvio vartojimo atvejai ir tik 2 iš jų yra teisingi. Taigi gali pasitreniruoti nustatydamas,

A. Kokia rašinio tema samprotaujama,

B. Kurios rašinio struktūrinės dalys yra šios pastraipos,

C. Koks kultūrinio konteksto argumentas sieja dvi rašinio dalis,

D. Kokiais literatūros kūriniais buvo argumentuojama visame rašinyje

E. Ir, be abejo, kurie PADALYVIO vartojimo atvejai taisytini, o kurie ne.

I. Mąstant (1) apie kvailumą labiau nei pasakas apie trečiąjį brolį pamenu istorijas apie karalių juokdarius, pasipuošusius iš skirtingų spalvų audeklo susiūta kepure su kyšančiais ir varpeliais užsibaigiančiais galais. Atsiradus (2) dar prieš Kristų Egipto faraonų rūmuose ir įsitvirtinus (3) viduramžių feodalų pilyse jie, tie dvaro kvaileliai, privalėjo atlikti vieną funkciją - juokauti ir pokštauti. Šie naivieji linksmintojai tai turėjo daryti nepaisant (4) savo poreikių, savijautos ar nuotaikos, nes buvo didikų nuosavybė, ir juos šie galėjo nubausti, pralošti ar parduoti. Tačiau ar šie ,,kvalio skeptra" mojuojantys ir niekingus juokelius laidantys žmonės iš tiesų buvo kvaileliai? O gal vadinamoji ,,kvailio laisvė" slėpė filosofo išmintį ir kritišką požiūrį?

III. Taigi apibendrinant (5) norėčiau pasakyti, kad kvailiojant (6) galima atskleisti kur kas daugiau karčios tiesos. Dažnu atveju išorinio kvailumo kauke gali būti prisidengę realybėje egzistuojantys žmonės ar literatūros kūrinių personažai, kurie siekia demaskuoti kitų daromas niekšybes ar bent jau kritiškai pažvelgti į esamą situaciją. Taip ir tie karalių juokdariai, kuriems juokaujant (7) sumanus valdovas galėjo sužinoti apie savo daromas klaidas, aplinkos ydas ar tikrąją padėtį savo šalyje. Todėl šalia žmonių psichologiją išmananančių, kelias užsienio kalbas mokančių, įvairiais instrumentais grojančių, metaforomis kalbančių rūmų juokdarių lygia greta stoja geraširdis ir sėkmingasis pasakų trečias brolis, kilnusis mąstytojas Danijos princas bei keistuolis, bekojis, berankis Kukutis.

Kad būtų paprasčiau įveikti padalyvio vartojimo vingrybes, paaiškinsiu, kada šis veiksmo žodis be galūnės yra tinkamas:

Padalyvis visuomet tinka beasmeniuose (NULIS veikėjų) sakiniuose/ dėmenyse (Reziumuojant galima pasakyti, kad... .Tiesa pasakoma juokaujant.)

Padalyvis vartojamas žymint antrinį veiksmą, kurį atlieka kitas veikėjas Vadinasi, sakinyje veikėjų turi būti DU ir kiekvienas atlieka savo veiksmą (JUOKDARIUI pokštaujant, KARALIUS ne tik linksminasi, bet ir mąsto).

...Ir kada netinkamas:

Padalyvis nevartojamas sakiniuose, kuriuose VIENAS veikėjas atlieka du veiksmus, tuomet šalutinis veiksmas reiškiamas žodžiu, turinčiu galūnę (NEPAISYDAMAS savo kvailumo karaliaus JUOKDARYS PASAKYDAVO daug svarbios tiesos.

Daugiau apie padalyvio vartojimo klaidas galima paskaityti čia (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/2009-padalyvis), o bekvailiojant atlikti visokių rimtų darbų.