Mokslininkai pateikia vis įdomesnių ir prieštaringesnių tyrimų išvadų apie tai, kiek lemtinga žmogui yra jo aplinka ir kiek prigimtis: apibendrinus galima sakyti - 50% : 50%. Tačiau kitaip yra, kai kalbame apie TEKSTĄ, kurį išaugina tam tikra aplinka, tai yra KONTEKSTAS. Juk tekstą sukūrė žmogus ( tokių, kuriuos sukūrė dirbtinis intelektas, vidurinio ugdymo programoje kol kas nėra, o gaila...), vadinasi, jam ir jo tekstui didelę įtaką neabejotinai padarė šeima, kurioje jis gimė, šalis, kurioje jis augo, sutikti žmonės, kurie (ne)buvo svarbūs, patirtis, kuri kaupėsi iš perskaitytų knygų ir ne tik.
Taigi literatūros kūrinio kontekstas yra aplinka, iš kurios jis išauga ir kurios pėdsakų lieka tekste. Ir tai yra autoriaus biografija, jo visa kūryba, gyvenamojo laiko aktualijos, kultūra (mitologija, religija, folkloras), ryšys su literatūros kryptimi, srove, filosofija. ir kita.Tiek samprotavimo, tiek literatūriniame rašinyje turi atrasti ryšį tarp analizuojamojo teksto (viso kūrinio ar epizodo) ir kurio nors konteksto. Tačiau neužteks tik formaliai paminėti istorinį, rašytojo biografijos faktą, literatūros srovės bruožą, reikės jį parinkti tokį, kuris padėtų atskleisti nagrinėjamo kūrinio temą, problemą, pagrindinę mintį, vertybes.
Sakykime, rašai rašinį tema AR VAIKYSTĖS SPALVOS VISADA BŪNA ŠVIESIOS? Šią problemą analizuodamas, be abejo, gali pasiremti‼️ Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare". Tačiau jei pradėsi pasakoti apie subtilų ir kartu intriguojantį rašytojos bendravimą su to laikotarpio šviesuoliais - Povilu Višinskiu ir Kazimieru Bukontu, tai tokiu biografiniu kontekstu būsi smarkiai nepataikęs į temą. O jei rašinyje išsiplėsi apie tai, kad Šatrijos Ragana lietuvių literatūroje atsiskleidė kaip lyrinio, impresinio, simbolistinio kalbėjimo meistrė, arba išsamiai pasakosi, kad dvarą, skirtingai nei kiti literatūros klasikai, ji pavaizdavo kaip šviesos, paramos ir gėrio židinį, tai pasirėmimas kontekstu bus tik formalus. Taigi ne viską, ką žinai apie autorių, gali panaudoti konkrečiame rašinyje.
Tačiau jei gilindamasis į vaikystės temą literatūroje prisiminsi, kad Šatrijos Ragana buvo 1️ pedagogė, 2️ labdarė, kuri gyvendama Židikuose matė daug vaikų vargo, todėl pati rūpinosi jais (subūrė vaikų bažnytinį chorą, įkūrė vaikų biblioteką, įrengė mokyklą kaimo vaikams), 3️ prisiminsi kitus jos kūrinius šia tema (pavyzdžiui,novelę „Irkos tragedija"), 4️ atskleisi, kad Evangelijos tiesos (tokios kaip pareiga, parama silpnesniems, gailestis, užuojauta) buvo rašytojos stiprybė ir atrama, tai ne tik kontekstu tinkamai pasiremsi, bet ir polemiškai paargumentuosi pastraipoje. Juk tai, kokia vaikyste džiaugiasi rūpesčiu ir meile apsupti mamatės Marijos vaikai apysakoje „Sename dvare", smarkiai skiriasi nuo to, ką XX a. pradžioje teko matyti rašytojai įvairiose šeimose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą