Jeigu ryžtumeisi šiuos visus dokumentus perskaityti, tai, sveikinu, ugdai savo valią. Jeigu nuspręstum ne tik perskaityti, bet bandyti suprasti, kokio tavo išsilavinimo tikisi valstybė, tai gali susidaryti prieštaringas įspūdis. Pirma, baigęs(usi) gimnaziją jau turėtum būti beveik genijus, nes turėtum VISKĄ žinoti ir gebėti, ypač jei paskaitai aukštesniojo lygio reikalavimus (argumentuoti, analizuoti, interpretuoti, tirti, diskutuoti, polemizuoti, taikyti, įvertinti, įtikinti, reprezentuoti, ugdytis...). Antra, VISKO vis tiek neišmoksi ir negebėsi, tai geriau NIEKO nesimokyti, nes ir taip jau kalbi bei rašai lietuviškai jau daugelį metelių (tai ko čia daugiau bereikia ).Yra ir trečias kelias. Paprastai iš(si)aiškinti, ką turėsi padaryti per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ogi:# per tam tikrą laiką ( 3,5/4 val.)
- remiantis literatūrine, kultūrine, asmenine patirtimi
- sukurti žodžiu ( kalbėjimo įskaita) ir raštu ( brandos egzaminas)
- nurodytos apimties ( 400/500 ž.)
- trinarės struktūros tekstą (įžanga, dėstymas ir pabaiga)
- laikantis samprotavimo ar kūrinio analizės, taisyklingos, tikslios ir vaizdingos kalbos kriterijų.
Tad surink, atsirink, konkretink, nuspręsk ir visus savo žingsnius siek su išsikeltu tikslu. Juk šimtai karoliukų tai dar ne vėrinys.
# 2. RASK, SUPRASK, PAKEISK
Egzamino lape 4 rašinių formuluotės: du probleminiai klausimai (samprotavimo), dvi teminės frazės (literatūrinio). Tikrai nepatariu vadovaujantis išankstine nuostata atmesti kurį nors rašinio tipą, net jeigu kažkas ir rekomendavo taip elgtis: juk pasirinkimo galimybė iš 4 suteikia daug daugiau laisvės nei iš 2. Kam apriboti save? O ir skirtumai tarp literatūrinio ir samprotavimo rašinio pastaruoju metu nebe tokie ir žymūs(apie juos pažadu detaliau parašyti kitoje žinutėje). Perskaityk visas formuluotes atidžiai ir pasikliaudamas gyvenimiška patirtimi rinkis aiškiausią, t. y. tokią, kurioje VISI žodžiai tau suprantami. Net ir tuo atveju turi galimybę žvilgtelėti į žodyną ir pasitikslinti reikiamo žodžio prasmę.
Kai jau išsirinkai rašinio formuluotę ir ją išsiaiškinai, pasiryškink svarbiausius ( raktinius) žodžius, nes būtent jie bus tavo minties vedliai. Dabar pamąstyk,kuo galėtum pakeisti šiuos žodžius- sugalvok sinonimų, rašinio formuluotei artimų frazių. Jas panaudosi rašydamas tekstą: įžangą, dėstymo pastraipas, pabaigą, taip išvengsi kartojimosi. Pavyzdžiui, samprotavimo rašinio klausimą ,,Ar žmogus yra savo likimo kalvis?" gali perfrazuoti tokiais sakiniais: ,, Ar žmogus valdo savo likimą?", ,,Ar nuo paties individo priklauso jo egzistencija?", ,,Ar žmogui pavaldus jo likimas?", ,,Ar turi įtakos mūsų pastangos kuriant savo gyvenimą?" ir t. t.
Tik, žinoma, labai svarbu nepakeisti temos esmės, jei tai literatūrinis rašinys, ir neiškraipyti klausimo, jei tai samprotavimo rašinys.
Ir tai yra pravartu padaryti jau dabar , nes apsisprendimą, kokį egzaminą laikysi ( mokyklinį ar valstybinį), turėsi pateikti jau šį mėnesį.
# 3. RASK SKIRTUMUS
Literatūrinis ar samprotavimo- štai kur klausimas.
Kokius darbus nuveikei per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas - yra ir kitas klausimas.
Neabejoju, kad analizavai kūrinius, na bent jau jų fragmentus, juose ieškojai temų, problemų, idėjų, vertybių, mokeisi apibūdinti veikėjų paveikslus. Tikriausiai gilinaisi ir į kontekstus (istorinį, biografinį, kultūrinį), galbūt aptarei ir kūrinio meninį pasaulį, išliekamąją vertę, kartais ir lyginai, ieškojai sąsajų, skirtumų... Jei taip, tai šiais gebėjimais ir žiniomis gali pasinaudoti rašydamas tiek samprotavimo, tiek literatūrinį rašinį. Kitaip tariant, abiejų tipų rašinių temų aprėptis atitinka pamokose analizuotų kūrinių temų apimtį. Ir jei pasirinkai literatūrinį rašinį, tai nebereikia sukti galvos, kuo čia dar pasiremti.
Jei pasirinkai samprotavimo rašinį, tai siekiant aukštesniojo lygio patartina pagalvoti ir apie argumentavimą kultūrine patirtimi, tai yra, istorija, filosofija, menu, religija, aktualijomis... O dar reikia ne tik atskleisti požiūrį, bet ir įtikinti, ne tik įrodyti savo poziciją, bet ir atskleisti nuomonių pateiktu klausimu įvairovę. Platesnio išsilavinimo reikia norint parašyti gerą samprotavimą.
Kita vertus, kiekviena samprotavimo rašinio formuluotė pagal teminius (raktinius) žodžius iš esmės atitinka literatūrinio rašinio tezę ir atvirkščiai:
1 Svajonės siekis literatūroje. Kodėl svarbu siekti svajonės?
️2 Kam žmogui duota vaizduotė? Vaizduotės galia poezijoje.
3 Susvetimėjimo problema moderniojoje literatūroje. Ar mes vis dar savi vieni kitiems?
4️ Moters stiprybė lietuvių literatūroje. Kuo stiprios moterys?
Kinta tik TEMOS KRYPTIS, t. y. rašančiojo požiūris, kurį samprotavimo rašinyje nurodo klausimas (jei KODĖL, tai reikia nurodyti priežastis), literatūriniame rašinyje- kiti žodžiai (pavyzdžiui, susvetimėjimo- teminis žodis, problema- interpretavimo kryptis); LAIKOTARPIO RIBOS (pavyzdžiui, moderniojoje literatūroje), kartais- literatūros ŽANRAS, RŪŠIS ( tarkim, poezijoje, prozoje).
‼️Vadinasi, bet kokiu atveju brandos egzamine turėsi užduotį IŠ(SI)AIŠKINTI, PAGRĮSTI, ANALIZUOTI, INTERPRETUOTI.
#4. ĮŽENGTI- TAI PASIŽADĖTI
Ne dėl papildomo žodžių skaičiaus kuriama rašinio įžangos pastraipa. Ji, kaip ir televizijos laidos anonsas, turi ,,paimti" žiūrovą, t. y. skaitantįjį. Tad rašinio pradžiai skirk ne mažiau dėmesio nei dėstymo pastraipai.
Tiek samprotavimo ar literatūriniame rašinyje, tiek referate ar brandos darbe, tiek kursinio ar diplominio įžangoje pristatyk temą ir suformuluok tikslą- ką ir kokia kryptimi analizuosi, aiškinsi, argumentuosi, įrodysi...
Aktualizuok problemą, ypač jei rašai samprotavimą. Pavyzdžiui, jei giliniesi į tai, kas teikia žmogui ramybę, tai pradėk nuo šiuolaikinės visuomenės greito gyvenimo tempo, įtampos, užimtumo. O mąstydamas apie žmogaus ir gamtos ryšį, nepamiršk iškelti gamtosaugos problemos globalėjančiame pasaulyje.
Gali ir autoritetų mintis pefrazuoti samprotaudamas, pavyzdžiui, darbo prasmės, vaizduotès galios ar savęs pažinimo klausimais.
Gali pamąstyti ir apie intrigą pradžioje, pateikdamas, tarkim, kokios nors įspūdingos statistikos ar gluminančių faktų.
Sudominsi skaitantįjį ir tuo atveju, jei rašydamas, pavyzdžiui, vyriškumo tema papasakosi konkretų įvykį apie vaikystėje nubrozdintą kelį ir tai, kaip esą nedera tikram vyrui verkti. Arba glaustai papasakosi apie titaną Prometėją, jei ieškosi atsakymo į klausimą, kodėl pasauliui reikia maištininkų.
Svarbiausia, kad tais 5- 6 įžangos sakiniais prieitum prie analizuojamojo klausimo samprotavimo rašinyje ar prie analizės ir interpretacijos objekto, t. y. konkrečių kūrinių literatūriniame rašinyje.
Atmink, kad įžanga- tai pasižadėjimas, kurį įvykdysi dėstyme. Panašiai kaip ir vedybų priesaika, kuri turėtų būti įvykdyta gyvenime.
Nesakau, kad viską žinau, ko reikia gerai įžangai, bet tikrai žinau, ko nereikia. Tačiau apie tai kitą kartą.
# 5. NEREIKIA ŽODŽIŲ TUŠČIŲ
Rašinio įžanga- kaip žmogaus batai: kai minus dešimt, negali autis basutėmis, todėl šįkart apie tai, ko neturi būti įvadinėje rašinio dalyje.
1. Nereikia pradėti nuo pasaulio sukūrimo pradžios. Tarkim, jei aiškindamas, kodėl žmogui svarbi jo kilmė, pradėsi nuo to, kad senų senovėje žmonės gyveno gentimis..., bus visai nekas.
2. Savo ,,gebėjimą" tuščiažodžiauti atskleisi ir tuomet, jei, pavyzdžiui, parašysi, kad pilietiškumą, heroizmą, vyriškumą, humanizmą, garbę... kiekvienas žmogus suvokia skirtingai. Tai tuščia, trafaretinė frazė, nepristatanti rašinio temos, nenusakanti samprotavimo krypties.
3. Nelogiška minčių plėtotė bus ir tuomet, jei pirmaisiais sakiniais išaiškinsi , kad, pavyzdžiui, namai žmogui yra svarbūs dėl to, kad ten prabėgo smagiausi vaikystės metai bei formavosi jauno žmogaus vertybės, o įžangos pabaigoje staiga užklausi, tad kodėl žmogui svarbūs namai.
4. Nerašyk įžangos tik pasirinkęs rašinio temą, neapmąstęs dėstymo aspektų, argumentų, privalomų autorių, nes ji bus bendro pobūdžio, tinkanti daug kam. O tas, kas tinka viskam, netinka niekam.
5. Neperkrauk įžangos žymių žmonių mintimis nagrinėjamąja tema. Jeigu jau norisi kokios nors autoriteto frazės, tai rinkis vieną ir ją aiškink, pritark jai arba oponuok.
6. Atmink, kad kiekvienas tavo parašytas sakinys turi ,,nešti" naują žinią taip kaip pavyzdžiui, ,,post'ai" facebook'e: juk, kai parašai naują žinutę, tai nekartoji joje to paties, kas buvo ankstesniame tavo pranešime.
7. Žinok, kad įžanga kaip namo pamatai: kuo stipresni, tuo namas tvirtesnis. Tad jokių ten bla...bla...bla...
# 6. IŠSKLEISK MINTĮ
Tarkim, kad jau sėkmingai pasirinkai vieną iš 4 egzamino metu pasiūlytų rašinio temų. Ką daryti toliau (jau žinai, kad ne nuo įžangos patariu pradėti)? Ogi pasikliauk savo jaunatviška patirtimi, imk ir atsakyk paprastai, žmogiškai, gal net spontaniškai į probleminį (poleminį) klausimą, jei tai, pavyzdžiui, samprotavimo rašinys.
Taigi, KĄ REIŠKIA BŪTI GARBINGU ŽMOGUMI? Atsakom
Nemeluoti sau, kitiems, ginti tiesą;
Padėti, apginti, globoti silpnesnį, nuskriaustą;
Išdrįsti pasipriešinti, protestuoti;
Atsisakyti savo norų, išsižadėti savo asmeninių interesų;
Paskirti savo gyvenimą altruistiškai veiklai;
Pasiaukoti, paaukoti gyvybę...
Štai ir išskleidei mintį tarsi vėduoklę, be abejo, užsirašei (tai vadinama ,,minčių lietumi"). Ir net nepajutai, kaip susiformulavai teiginius, net šešis. Tačiau, žinoma, tiek nereikia.
Tad dabar teks pasvarstyti, kuo gi paremsi teminius sakinius. Tuo pačiu ,,minčių lietaus" metodu rašykis įvairius faktus, istorinių laikotarpių, meno, visuomeninio gyvenimo reiškinius, filosofines idėjas, prisimink literatūros kūrinius ar jų ištraukas, žymių žmonių (rašytojų) biografijas, autoritetų mintis, skaitytus straipsnius, matytus vertingus spektaklius, dokumentinius ar meninius filmus- tai yra viską, ką žinai pasirinkta tema. Belieka sužiūrėti, kuriam teiginiui pagrįsti turi daugiausia argumentavimo medžiagos. Atmink, kad 500-600 žodžių samprotavimo rašinyje paprastai įrodomi 2-3 teiginiai.
Kiek kitaip minties sklaidą teks atlikti, jei samprotavimo rašinio formuluotė pradedama žodžiu ,,Ar".
Tarkim, norėtum parašyti rašinį apie tai, AR PASAULIUI REIKIA MAIŠTININKŲ?
Pirma, apsispręsk, TAIP arba NE, tada paaiškink, KODĖL taip arba ne.
Skleidžiam:PASAULIUI REIKALINGI MAIŠTININKAI TODĖL/ TAM, KAD; NES:
jie yra demokratijos vėliavnešiai;
jie reikalingi tautoms, kad pakeistų valdovų ar diktatorių primestą tvarką;
siekiant atmesti sena ir kurti nauja;
arba kaip tik saugoti tai, kas brangintina, svarbu, vertinga;
kad įneštų gyvybės, veiklos apmirusioje, sustingusioje visuomenėje;
kad sudrebintų, sukrėstų abejinguosius...
Belieka išsirinkti dvi tris mintis ir parengiamuosius darbus būsi atlikęs.
# 7. DU ŽINGSNIAI
Jei pasirinkai literatūrinį rašinį ir išsiaiškinai reikšminius žodžius jo formuluotėje, teks atlikti 2 žingsnius:
1. Konstatuojamąją frazę geriau suprasi, jei paversi ją klausimu;
2. Susiformuluosi teiginius, jei atsakysi į tą klausimą.
Tarkim, pasirinkai tokią temą: HARMONINGO PASAULIO SAMPRATA LITERATŪROJE
Keisk į klausimą: KOKIA HARMONINGO PASAULIO SAMPRATA PATEIKIAMA LITERATŪROJE?
Atsakyk, t. y. ženk toliau:
1️⃣ Harmoningas žmogus- harmoningas pasaulis: sveikame kūne- sveika siela (Antikinė graikų literatūra);
2️⃣ Gyvenimas vienovėje su gamta (M. K. Sarbievijus, K. Donelaitis, A. Baranauskas);
3️⃣ Darna su savo vidiniu ,,aš" ( V. Mykolaitis-Putinas);
4️⃣ Nekonfliktiškas asmenybės santykis su visuomene/ bendruomene/ tauta (Šatrijos Ragana, J. Radvanas);
5️⃣Krikščioniška žmogaus laikysena- kelias į harmoningą gyvenimą (M. K. Sarbievijus, Šatrijos Ragana);
6️⃣ Savęs realizavimas mene, kūryboje- kelias į darnią būtį ( V. Mykolaitis- Putinas, A. Škėma)...
Tada renkiesi tokius du teiginius, kuriuos paremti galėsi ir gebėsi analizuodamas bei interpretuodamas geriausiai atsimenamų autorių kūriniais.
# 8. BENDRAVARDIKLINK
Tarp matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros galima atrasti bendrybių, tarkim, veikėjo būtį ar buitį galima nubraižyti funkcijų (x, y) grafiku, o eilėraščio kalbantįjį susieti su matematiniu vienetu ar begalybe. Rašinyje, beje, irgi pravartu pasitelkti matematinę logiką: aš nekalbėsiu kol kas, pavyzdžiui, apie grandininį sakinių jungimo būdą rišliame tekste kaip apie lygties sprendimo seką ( apie tai kitąkart), o pasidalinsiu patarimais apie kryptingą minties sklaidą rašinyje bei apie susiformuluotų teiginių kokybę.
Taigi jeigu jau sukūrei 2-3 teminius sakinius, pamąstyk, ar tie aptariami aspektai yra tarpusavyje susiję vienu loginiu pagrindu. Pavyzdžiui, rašai rašinį tema ,, AR ŽMOGUI SVARBŪS NAMAI?" Ir susiformulavai tokius atsakymus (teiginius):
1️ Svarbūs tik kaip buitinių poreikių patenkinimo vieta (šiuolaikinė visuomenė: keliautojai, pasaulio žmonės; gyvenimas viešbučiuose, nuomojamuose butuose...);
2️ Reikalingi kaip prasmingo gyvenimo pagrindas ( j. Aputis);
3️ Svarbūs, nes tai kūrybinių galių šaltinis (V. Mačernis);
4️ Reikšmingi, nes jų netekęs žmogus kenčia ( išeivijos rašytojai).
Akivaizdu, kad tokia teiginių sklaida rašinyje ne visai tinkama, nes nėra to vieno loginio pagrindo, kitaip tariant, bendrojo vardiklio. Į vieną rašinį derėtų jungti 2️⃣ ir3️⃣ teminius sakinius, nes tuomet samprotavimas įgauna kryptį: namų reikšmė suvokiama kaip dvasinės brandos pagrindas.
Kita vertus, būtinai patikrink, ar susiformuluoti teiginiai kartais nėra ta pati mintis, tik pasakyta kitais žodžiais, beje, tai dažna klaida tiek MBE, tiek VBE. Pavyzdžiui, pasirinkai samprotauti apie tai, KĄ REIŠKIA BŪTI LAISVU ŽMOGUMI, ir išskleidei mintį šitaip:
Turėti/neturėti saviraiškos galimybę (išeivija, XX a. vidurio priverstinė emigracija);
Nekliudomam realizuoti save (psichologo H. Maslou žmogaus poreikių piramidė);
Patenkinti savo fizinius ir dvasinius poreikius (V. Mykolaitis- Putinas, A. Škėma).
Nors ir skirtingi argumentai, kai kur net polemiški, tačiau iš esmės visi teiginiai vienodi. Vadinasi, kaip ir nesuformuluoti skirtingi analizės aspektai vienu loginiu pagrindu.
Bandykim dar kartą: TAI KĄ REIŠKIA BŪTI LAISVU ŽMOGUMI?
Turėti/neturėti pasirinkimo galimybę/ės, išliekant ištikimam sau (A. Kamiu, Putinas);
Realizuoti savo troškimus,( ne)pažeidžiant kito individo laisvės/ę (J. Savickis, M. Katiliškis).
Šie teiginiai (taip pat leidžiantys polemizuoti) susiję vienu loginiu pagrindu, kad žmogaus laisvė- tai sąmoningi jo pasirinkimai. Ši mintis kaip bendras vardiklis, kaip linija, jungianti VAIZDĄ ir jo ATSPINDĮ vandenyje.
# 9. ĮRODYTI KAIP ĮRENGTI
Saulė grįžta ir jau (pa)vasaris (!?), tai laikas pagalvoti ir apie turinį, savo, namų, rašinio... Jeigu rašinys kaip namas ( įžanga- pamatai, dėstymas- fasadas, pabaiga- stogas), tai rašinio pastraipa kaip vidaus interjeras: vadinamoji ,,dėžutė" namais tampa tuomet, kai atsiranda durys ir langai, paveikslai ir kilimai, šinšilos ir katinai ( kam ko reikia žmogiškai pilnatvei). Analogiškai ir rašinyje: atrinkta medžiaga tekstu taps tuomet, kai teigsi ir paneigsi, analizuosi ir interpretuosi, klausi ir aiškinsi, jungsi ir atskirsi.
O toliau jau darbuojiesi nuosekliai kaip interjero dizaineris, dėlioji tekste laikydamasis loginės sekos principo teiginius, požiūrį, argumentus, kontrargumentus, pavyzdžius, dalines išvadas...
Sakykime, rašai rašinį tema‼️ „IŠBANDYMAI (likimo smūgiai, iššūkiai, nelaimės, netektys) ŽMOGAUS GYVENIME: BAUSMĖ AR DOVANA?"
Teiginiu suformuluoji požiūrį, kryptį, atsakymą į probleminį klausimą, kad
SKAUDŪS LIKIMO SMŪGIAI, DIDELI SUKRĖTIMAI GALI PARODYTI ŽMOGAUS STIPRYBĘ...Toliau pateiki argumentą, jog STOJIŠKA INDIVIDO LAIKYSENA GALI ATVERTI ŽMOGAUS KŪRYBINES GALIAS ( „Statykime namus ant Vezuvijaus", F. Nyčė). Kadangi tai samprotavimo rašinys, tai problemą nagrinėti, požiūrį pagrįsti reikia remiantis kultūrine patirtimi, be to, nepamiršti, kad argumentas skatintų patikėti, pritarti rašinio pagrindinei minčiai, pateikiami pavyzdžiai turi daryti net emocinį poveikį. Trumpai tariant, reikia būti kultūriškai pasikausčius, jei renkiesi samprotavimą. Taigi šią mintį galima įrodyti puikiu pavyzdžiu apie 1940 m. Vokietijoje įkalintą kompozitorių Olivier Messiaeną, kuris lageryje sukūrė ir su kitais kaliniais atliko bibliniu apokalipsės mitu grįstą „Kvartetą laiko pabaigai". ( http://žurnalai.lmta.lt/…/…/Ars-et-praxis-III-Giedraitis.pdf ).Taip šis kompozitoriaus darbas atskleidė, kad totalitarizmo akivaizdoje menas, kūryba gali tapti žmogaus intelektinės laisvės simboliu. Plėtojant tą pačią samprotavimo kryptį galima polemizuoti, pateiktikontrargumentą, pavyzdžiui, aptariant lietuvių rašytojo B. Sruogos ir kitų egzistencialistų beviltiškumo apraišką ( „Ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus staiga žmogėdra darosi." (B. Sruogos romanas „Dievų miškas") ir kaip „ežio dygius" pasirinktą priemonę- „piktą įpratimą šypsotis tenai, kur paprastai niekas nesišypso". (B. Sruogos laiškas, 1946 m.) Taip prieiname prie minties-dalinės išvados, kad MENAS- ATRAMA, LEIDŽIANTI NESUSINAIKINTI ,,DŪŽTANČIOSE FORMOSE" (V. Mačernis), vadinasi, tai ↕️
DOVANA TIEK PAČIAM KŪRĖJUI, TIEK JO KŪRYBOS GERBĖJAMS↕️.
Antrasis pasaulinis karas, totalitarizmas, egzistencializmo filisofija, F. Nyčė, O. Messiaenas, B. Sruoga, V. Mačernis...- pakankamai platus šioje pastraipoje ir kontekstas. Plačiau apie tai kitą kartą, nes name turi apsigyventi ne tik kūnai, bet ir sielos.
# 10. ABSTRAKTU - KONKRETU
Gatvėje sutiktas pažįstamas į klausimą „Kaip gyveni?" greičiausiai atsakys lakoniškuoju „Gerai", tačiau tai taip abstraktu, kaip į klausimą „Kur gyveni?" atsakyti „Žemėje..." Ir nieko čia tokio, juk nepulsi kiekvienam sutiktajam aiškinti, kad nuotaika puiki, meilė (ne)reali, draugai ištikimi, tėvai geri, mokytojai pakenčiami..., nes pasimatymas už 5 minučių.
Tačiau net/tik 4 valandas turėsi skirti rašiniui egzamino metu ir čia jau neišsiversi lakoniškom, aptakiom frazėm apie gyvenimą, žmogų ir kūrybą. Reikės išlaikyti konkretumo - abstraktumo pusiausvyrą bei atskleisti per 12 metų įgytus gebėjimus įrodyti, aiškinti, argumentuoti, komponuoti, jungti, pagrįsti.
Pavyzdžiui, rašant rašinį tema ‼️ „GAMTA IR ŽMOGUS LIETUVOS LITERATŪROJE", į galvą kaip argumentavimo pavyzdžiai ateina A. Baranausko „Anykščių šilelis" ar M. Katiliškio „Miškais ateina ruduo". O kur ta gamta yra, tarkim, V. Mykolaičio - Putino „Altorių šešėly" ar Šatrijos Raganos „Sename dvare", ne iškart sumąstysi? Taip yra todėl, kad apie kūrinį galvoji abstrakčiai, apibendrintai, kaip parašyta visokiuose leidiniuose, skirtuose abituruentams ruoštis egzaminui. Tačiau atskiruose šių epinių kūrinių epizoduose galima įžvelgti savitą ir unikalų gamtos ir žmogaus ryšį. Pavyzdžiui, teiginį jog
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą