Kas žmogų padeda išgelbėti nuo blogio?

Kas žmogų padeda išgelbėti nuo blogio?

XX a. prancūzų rašytojas Žanas Polis Sartas teigė, jog nėra Dievo, kuris iš anksto suteiktų gyvenimui prasmę, žmogus pats priverstas įamžinti savo egzistenciją. Jo nuomone, individas yra toks, kokį pats save sukuria. Negaliu nepritarti, kadangi neretai žmogus neigia savo padarytas klaidas, slegiamas aplinkos priima blogus sprendimus. Mąstydama apie krikščionybę, prisimenu Dešimt Dievo įsakymų, kuriais nesivadovaudamas žmogus gali tapti menkas ir dvasiškai silpnas, nes stoja į akistatą su blogiu. Todėl manau, jog dvasinė stiprybė priklauso nuo žmogaus. Tačiau vis dėlto kyla klausimas, kaip individui apsisaugoti nuo blogio.

https://www.ve.lt/uploads/img/banners/srtfondas.gif

Anot XX a. pamokslininko Tėvo Stanislovo, meilė turi daug laiptų, daug visokių pavadinimų. Svarbiausia meilės išraiška – tarnystė. Manau, kad šiais žodžiais pamokslininkas sako, jog tarnystė šeimai, tėvynei, Dievui yra vienas iš gyvenimui prasmę suteikiančių veiklų ir apsaugančių nuo blogio mūsų dvasinį pasaulį. Mąstydama apie tai prisimenu neseniai skaitytą Vytauto Lansbergio straipsnį „Mėnuliai, šviečiantys DELFI“. Jis teigia, jog žmogų reikia mokyti gėrio, rūpintis visuomene, į aplinką skleisti meilę nuo pat vaikystės, kad išliktų tarnaujančių ir blogio vengiančių žmonių. Jis mano, jog yra individų, panašių į saulę, kurie skleidžia meilę ir gėrį, tačiau yra tokių, kurie kaip mėnuliai geba tik gerą energiją sugerti. Mąstydama apie jo mintis galiu pritarti ir pateikti pavyzdžių, kurie parodo, jog tarnystė, geri darbai gelbėja nuo blogio. Lietuvių literatūroje yra žmonių, kurie savo egzistenciją bandė įprasminti darbais. Viena jų yra XIX a. pabaigos – XX a. pradžios romantinės pasaulėjautos ir krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja Šatrijos Ragana. Apysakoje „Sename dvare“ aprašomi mamatės geri darbai, meilė šeimai. Mamatė yra altruistė, religinga, muzikali, jaučianti gamtą ir jos grožį, pareiginga. Ji paaukojo savo ramybę, skleisdama gėrį ir saugodama nuo blogio vaikus. Šatrijos Ragana, kaip ir mamatė, buvo labdarė, progimnazijos mokytoja, kuriai svarbu buvo kitų laimė. Muzika mamatei sukeldavo malonumą, kurį jausdavo grodama pianinu. Savo poelgiais mamatė parodo, jog žmogui svarbu daryti gera ne sau, o kitiems. Net ir Antikoje žmonių moraliniu kompasu tapo istorija apie Prometėją, pasiryžusį aukotis dėl kitų gerovės, bet sulaukusį bausmės. Todėl manau, jog tarnystė yra svarbi vertybė, kurios tikslas – išsigelbėjimas nuo blogio.

Vienas žymiausių prancūzų švietėjų Žakas Žanas Ruso teigė: „Atgal į gamtą!“ Šiais žodžiais yra raginama nepamiršti savo prigimties, kuri nuo senovės buvo žmogaus maitintoja ir gerovės sergėtoja. Juk net pagal krikščioniškas apeigas žmogaus atsiradimas yra aprašomas gamtoje. Nors ir Adomą, ir Ievą gamta neišgelbėjo nuo blogio, jie suvalgė uždraustą vaisių, tačiau įrodė, kokia didelė yra gamtos galia. Mąstydama apie gamtą prisimenu XIX a. poetą, kalbininką, vyskupą Antaną Baranauską. Poetas mokydamasis Varnių kunigų seminarijoje susiginčijo su retorikos dėstytoju, kuris teigė, jog gamta vaizdingai gali būti aprašyta tik lenkų kalba. Kūrėjas bandydamas įrodyti, jog šis klysta, parašo romantinę poemą „Anykščių šilelis“. Manau, jog grožėjimasis gamta atėjo iš vaikystės, nes tada mėgo klausyti anykštėnų šnektos, grožėtis tautosaka. Galbūt tai padėjo poetui jausti dvasinę ramybę, nes apsaugojo nuo blogio ir dvilypumo. Romantinėje poemoje idealizuojama gamta, jos galia. Teigiama, jog ji žmonių prieglobstis, kuris ne tik maitina, bet garsais, kvapais, spalvomis nuramina lietuvį. Gamta, anot poeto, suteikia dvasinę ramybę, o individas, puoselėjantis ryšį su gamta, ieškodamas grožio – tikrai suras harmoniją. Grožis taip nuramino lietuvį, kad siela „kaip varpa pribrendusi nulinko“, priversdama nubraukti ašarą. Todėl manau, jog gamta yra vienas iš dvasinę ramybę suteikiančių ir nuo blogio apsaugančių kūrinių, kurią tik norėdamas žmogus gali įsileisti į širdį.

Taigi, galime daryti išvadą, jog geri darbai, tarnystė dėl kitų bei gamta gali padėti išvengti blogio. Taip pat palaikyti harmoningą gyvenimą ir dvasinę stiprybę. Nors A. Kamiu yra sakęs, jog pasaulis nėra sukurtas ramiam, be blogybių žmogaus gyvenimui, tačiau visada yra būdų, padedančių to išvengti.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder