2019 m. balandžio 20 d. 03:13 val., šeštadienis

Apie literatūrą kitaip

Mokyti širdį atverti

2019-04-10, 15:22

Eglė Akudovičienė, "Verdenės" progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Mokyti širdį atverti nuotrauka, foto

© Asmeninio albumo nuotr.

Šių dienų mokykloje, kai mokytojai pasiklydę ataskaitų pildymo, „taisyklingų auditinių“ pamokų planavimo, kovojimo dėl savo oresnės buities ir bent šiek tiek teisingesnio visuomenės požiūrio į save formavimo labirintuose, o mokinukai kelia „levelius“ ir skaičiuoja „pointus“ internetiniuose žaidimuose arba kala pinigus būsimam, o gal jau vykstančiam suaugusiojo gyvenimui, ima ir dingsta gi literatūros pamokose TIKRASIS NUOŠIRDUMAS.

Literatūriniam, kalbos ugdymo lavinimui tarsi lieka mažiau vietos, nes tam reikia daugiau įtampos, įžvalgų, charakterio atskleidimo, galų gale net skvarbesnio savęs pažinimo. Tam reikia laiko, o jis toks brangus ir fiksuotas.

Literatūros pamokose mokytojai verčiasi per galvas tiek progimnazijose, tiek gimnazijose – per trumpą laiką aibė autorių, jų kūrybos bruožų, paviršutiniško kūrinio nagrinėjimo ir pabaigai sukurpiamas šabloninis neišgyventos, nepajaustos, neapmąstytos literatūros rašinys. Štai – pakilome dar vienu „leveliu“ vėjo greičiu skriejančiame gyvenime.

LITERATŪROS pamokose vaikas turėtų PAMILTI LITERATŪRĄ, išmokti pajausti ir įsigyventi į veikėjo sielą, ją perprasti. Šiose pamokose ypatingai ugdomas emocinis intelektas, vertybinė sistema, kuria žmogus vadovausis visą likusį savo gyvenimą. Turime leisti vaikams pajausti kūrinio gelmę, veikėjo veiksmų prasmę. O tam reikalingas visagalis LAIKAS... Tokiose pamokose, nustūmus į šoną visą skubantį gyvenimą, visus pamokų „fintus“ – žaidimukus, programėles, atitraukiančias elektronines erdves, tiesiog susėdus su vaikais leisti jiems NETURĖTI KĄ VEIKTI – palikti juos tik su savimi.

Ir tuomet, po keleto minučių ramaus, rodos beprasmio sėdėjimo, nurimsta protas, ima ir grįžta žmogiškumas, paprastumas į mokinio širdį. Pastebimos įžvalgos, kurios verčia susimąstyti kartais net ir patį mokytoją. Literatūros pamokoje laikas turi sustoti. Nustokime pildyti „šiuolaikinio vaiko“ įgeidžius. Vaikai visada buvo, yra ir bus savalaikiai savam laikmečiui, o jausmai ir emocijos amžinos tūkstantmečius. Leiskime, duokime jiems galimybę vėl būti nuoširdžiais, jautriais, širdingais žmonėmis. Kad tai juose pabustų, jų dėmesio netrikdykime, leiskime jiems ramiai PANUOBODŽIAUTI. Tai tik skatins kūrybiškumą, mąstymą plačiąja prasme. Galbūt mums pavyks ir bent tokiu būdu mūsų ateinanti karta dar ne visai prasmegs internetinėse „šaudyklėse“ ir dar gebės matyti tikrą skausmą kito akyse.

O iš kur gauti to mistinio visagalio LAIKO? Tikro mokytojo, norinčio išugdyti savo mokinius gerais žmonėmis, galvoje kirba daugybė minčių, dvejonių, abejonių. Lai viena iš jų būna dėl dabartinių programų turinio... lai kirba galvoje...

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Apie literatūrą kitaip

Mūsų plaukikams - per tuziną medalių nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Gintaro" sporto centro auklėtiniai skynė laurus Alytuje vykusiame Lietuvos jaunučių ir...

Velykinis savaitgalis pajūryje primins vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Švęsti Velykų į Palangą atvyksiantys poilsiautojai privertė sukrusti verslininkus – pirmojo didesnio...

Nešė kryžių dėl šeimų gerovės nuotrauka, foto

Klaipėda, Didįjį Penktadienį Klaipėdoje tradiciškai vyko Kryžiaus kelio procesija.

Klaipėdos centre - naujas "Alyno" baras nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos centre - Mažvydo alėja 3 - duris atvėrė daugelio pamėgtas jaukus...

Sportas, Paskelbta prieš 6 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 6 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...