Žinoma tinklaraštininkė atsakė, kodėl gražus vaizdas lėkštėje svarbus ne tik instagrame

Tad jauna mergina vienintelę ramią valandėlę sugebėdavo rasti rytais, kuomet pasigamindavo sau skanius pusryčius ir tiesiog pabūdavo be jokios skubos. 

„Savo ritualu ėmiau dalintis su instagramo draugais, sulaukiau palaikymo, tad pagalvojau, o kodėl nesukūrus tam atskiros paskyros – paskyros, dedikuotos „pusryčiams“. Taip natūraliai ir gimė pavadinimas – be jokios strategijos ar ilgo svarstymo“, – savo istoriją pradeda garsi tinklaraštininkė.

Gražiau lygu skaniau

Maisto gamybos entuziastė Gabrielė įsitikinusi – gražus maistas valgosi skaniau: „Jį patiekiu estetiškai – net jeigu jį viena valgau ant sofos. Ir tai nebūtinai turi reikšti „fine dining“ (angl. aukštoji virtuvė) estetiką, įmantrius padažo patėpliojimus ir kitas išmones. 

Pakanka tvarkingo ingredientų servivarimo gražioje lėkštėje ir švarių jos kraštelių. Jeigu atsiranda kokia šviežia žolelė ar kitas pabarstukas – išvis tobula, – mintimis dalinasi pašnekovė ir priduria, kad estetika jai svarbi ne tik lėkštėje, bet ir namų interjere ar savo asmeniniame stiliuje. – Visai kaip ir lėkštėse, nemanau, kad estetiką kuria perteklius – svarbiau visų elementų dermė ir tvarka. Kitaip tariant harmonija.“

Žinoma, anot jos, viskam yra ribos – prastai paruoštas patiekalas ar nekokybiški jo ingredientai netampa mišelininiais net ir estetiškai juos sudėliojus lėkštėje. „Tačiau yra ne vienas patiekalas, kurį valgau su malonumu, net jeigu jis ir neatrodo itin estetiškai. 

Neestetiškiausių patiekalų sąrašo viršūnėje man visad buvo avižinės košės, bet dabar esu įsimylėjusi avižines košes su grūdėta varške, tai toliau jas sėkmingai ir valgau – čia skonis ir maistingumas tikrai svarbiau nei grožis“, – šypsosi pašnekovė.

Tada ir dabar

Anot turinio kūrėjos, visgi bėgant laikui keičiasi ir estetikos supratimas. Toks, koks jis buvo prieš šešerius metus, ir toks, koks yra dabar – tikrai nebūtų galima dėti lygybės ženklą: „Šiuo metu esu labiau „sumestinių“ lėkščių etape, bet aš „instagrammable (angl. būdinga instagramui) ir „sumestinių“ pusryčių ir šiaip nelaikau skirtingais poliais. 

Šiais dirbtinio intelekto laikais mes visi dabar labai vertiname realistišką turinį, tad ir tie greiti ryto sumestiniai gali būti laikomi „instagrammable“ turiniu.“

Jauna moteris pasakoja, kad tuomet, kai pradėjo kurti „pusryčiams“ tinklaraštį ir formuoti jo estetiką, daug dėmesio skyrė rekvizitams – įmantriems įrankiams, rankšluostėliams, servetėlėms. 

Tą skirtumą galima pamatyti ir pirmosiose nuotraukose. Dabar jos požiūris kitoks. „Lėkštėse ir aplink jas dominuoja minimalizmas, visą dėmesį stengiuosi nukreipti į ingredientus, jų derinius, o ne aplinkines detales.

TOP3

Gabrielė savo šaldytuvo turinio jau kurį laiką neįsivaizduoja be trijų DVARO produktų: varškės, sviesto ir Senojo DVARO sūrio. Visgi, anot jos, eksperimentams labiausiai pasiduoda DVARO varškė – ji ją įdarbina ir sūriuose, ir saldžiuose patiekaluos: „Pavyzdžiui, jeigu greitiems pusryčiams dažniausiai varškę valgau paprastuoju būdu, pertrintą su riešutų sviestu ir bananu, turėdama daugiau laiko varškę dedu į virto kiaušinio užtepėlę, šviežių daržovių salotas ar įmaišau į blynus.“

Taip pat tinklaraštininkė ragina visuomet rinktis tik kokybiškus pieno produktus. Nors galbūt daug kam gali atrodyti, kad pieno produktus skiria tik kaina lentynoje ir skirtingos pakuotės. Ji sako, kad ilgametes tradicijas puoselėjantys DVARO produktai pasižymi itin aukšta kokybe, kuri turi tiesioginę įtaką maisto gaminimo procese.

„Pavyzdžiui, natūralus riebesnis pienas greičiau susiplaka į gražią putą kavai, o kokybiškas plaktas sviestas lengviau pasiduoda skulptūriškam formavimui. Net nekalbu apie konditerijos kepinius – iš nekokybiškų produktų dažniausiai nekokybiškai iškyla ir pyragai“, – šypteli pašnekovė.

Šiuo metu tinklaraščio autorės akį labiausiai traukia skulptūriškai dekoruoti receptai – pavyzdžiui, ant duonos riekės bangomis užteptas kreminis sūris, kaip dėlionė ant duonos išklotas sūris ar su duona kaip užkandis patiekiamas plakto sviesto kalnas.

Verta žinoti naujokams

G. Žutautaitė-Naidzinavičė pataria visuomet turėti po ranka du dalykus – ką nors šviežio (pavyzdžiui, prieskoninių žolelių) ir kokių nors pabarstukų (stambesnių aitriosios paprikos ar druskos dribsnių, sezamų, kanapių ar kitų sėklų, jeigu gaminate saldžiai – cukraus pudros, kakavos ar uogų). „Kad ir ką pagamintumėt net ir iškeptumėt ar išvirtumėt kiaušinį, pabarstukais puošti patiekalai iškart primena restoranų meniu“, – sako tinklaraštininkė.

Be to, Gabrielė įsitikinusi, kad ne ką mažiau svarbu yra ne tik vaizdas lėkštėje, bet ir galimybė tuo pasimėgauti. Todėl ji siūlo pabandyti sulėtėti ir jeigu reikia, žadintuvą užsistatyti 15-20 min. anksčiau: „Prie patiekalo prisėsti ramiai, be ekranų ar kitų blaškytojų ir pabandyti valgyti galvojant apie tai, ką kramtote, kokia yra kiekvieno kąsnio tekstūra ar skonis. Pamatysit, taip maistas taps ne tik kuru, bet ir malonumu.“