NUOPELNAI. „Iš tiesų didžiuojuosi, kad tuo metu, kai vyko tas karas su rusais, man pirmininkaujant miesto Tarybai, Klaipėdoje pabaigėme statyti Jūrininkų ligoninę, Jūrų muziejų, atidarėme Kalvystės muziejų, įsteigėme Klaipėdos universitetą, butus privatizavom“, - apie nuopelnus miestui atsiliepia Vytautas Čepas. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

Vytautą Čepą siūlo paskelbti Klaipėdos miesto garbės piliečiu

(12)

Klaipėdos miesto taryba šį mėnesį balsuos dėl Garbės piliečio vardo suteikimo Vytautui Čepui. „Būtų gerai. Nesimaivysiu, kad man nereikia, nenoriu, bet dabar man tai nėra labai svarbus dalykas. Anksčiau gal būčiau jausmingiau reagavęs“, - apie iniciatyvą atsiliepė pats Vytautas Čepas.

Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas yra suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, įvertinus asmeninį indėlį bei miesto vardo propagavimą pasaulyje.

Teikime įvertinti V. Čepo nuopelnus akcentuojama jo veikla atkuriant Lietuvos Respubliko nepriklausomybę ir ją atkūrus.

Primenama, kad V. Čepas buvo vienas iš Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdoje ir Lietuvoje steigėjų ir aktyvus jo narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, TSRS liaudies deputatas 1989-1990 metais, Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos deputatas ir tarybos pirmininkas 1990-19995 metais.

„Tai buvo darbas ypač sunkiomis ir sudėtingomis sąlygomis, kada mieste ypač aktyviai ir agresyviai reiškėsi sovietų kariuomenė, prosovietinis judėjimas “Jedinstvo", didžiules problemas kėlė didelė neapsisprendusių kitataučių diaspora.

/.../ Faktiškai tai buvo darbas karo sąlygomis, o miesto tarybos pirmininko kantrybė, įžvalgumas, mokėjimas bendrauti, telkti žmones, diplomatiniai gebėjimai neleido sovietų kariškiams ir jiems pritariantiems siekti savo tikslų, telkė miestiečius ginti atgimstančią valstybę",- rašoma Klaipėdos merui adresuotame kreipimesi, kurį pasirašė teisininkė, Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos pirmininko pavaduotoja (1990-1995 m.) Nijolė Požarskienė, gydytojas, Klaipėdos miesto liaudies deputatų taybos deputatas (1990-1995 m.) Jonas Sąlyga, inžinierius, Klaipėdos miesto liaudies deputatų taybos deputatas (1990-1995 m.) Audrius Pauža.

V. Čepo, kaip Klaipėdos politiko, aktyvaus visuomenininko, publicisto, rašytojo, psichologo nuopelnai aprašyti net 4 rašto puslapiuose.

O jis pats, paklaustas apie svarbiausius savo gyvenimo darbus, sako: "Jau 30 metų nuo mano didžiųjų darbų praėjo. Aš pats niekur nesiveržiau, tačiau taip nutiko, kad mane vis išrinkdavo, paskirdavo. Nežinau, ar pasisekė, ar nepasisekė, kad buvau išrinktas Klaipėdos miesto tarybos pirmininku 1990-1995 metais, nes tai buvo tikrai labai sunkus laikotarpis.

Buvo daug vargo, įtampos, vaikščiojau kaip ant bedugnės krašto: į vieną ar į kitą pusę. Reikėjo ir aršiausius kovotojus raminti, kurie norėjo su Molotovo kokteiliais karines bazes pulti.

Buvo ir išdavysčių, šmeižtų, persekiojimo, kaltinimų, kad noriu kažką išduoti, parduoti. Ką aš galėjau parduoti, kai rusų kariuomenė žvangino ginklais ir tankus kuro pripylę laikė? Reikėjo eiti kalbėti, ką jie ruošiasi daryti - ar ant žmonių važiuoti? Aš ėjau, nebijojau. Mūsų ultrapatriotų tada bijojau labiau nei rusų.

Iš tiesų didžiuojuosi, kad tuo metu, kai vyko tas karas su rusais, man pirmininkaujant miesto Tarybai, Klaipėdoje pabaigėme statyti Jūrininkų ligoninę, Jūrų muziejų, atidarėme Kalvystės muziejų, įsteigėme Klaipėdos universitetą, butus privatizavom.

Manau, kad beveik karo sąlygomis tvarkėmės visiškai normaliai, netrūko žmonėms nei energijos, nei vandens. Maisto gauti buvo sunkoka, bet anksčiau buvo dar sunkiau. 1993-1994 m. jau buvo galima laisvai dešros nusipirkti, nereikėjo dėl kaulų muštis. Man teko pati pradžia, sunkiausi pirmieji metrai.

O kai pagalvoju išgėręs šimtą gramų, ko gero didžiausias mano nuopelnas, kad visi tie žmonės, vaikai, kuriems dabar jau po 50 metų, kurie saugojo Savivaldybę Liepų gatvėje, kryžių Vilties gatvėje, liko gyvi. Nebuvo pralietas nė vienas kraujo lašas. Mano sąžinė dėl to visiškai rami. Toks ir buvo mano didžiausias darbas. O paskui rutina, kasdienybė...„, - sakė V. Čepas “Vakarų ekspresui".

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai apsisprendus, garbės piliečio apdovanojimas Vytautui Čepui būtų įteiktas rugpjūčio 1-ąją minint Klaipėdos miesto gimtadienį. Toje pačioje ceremonijoje apdovanojami ir Klaipėdos kultūros magistrai.

Šiuo metu Klaipėdos garbės piliečio vardas yra suteiktas 21-am asmeniui. Garbės piliečio vardas per metus suteikiamas ne daugiau kaip vienam asmeniui. 2022 m. apdovanojimas suteiktas Benediktui Sigitui Jurčiui OFM.

Klaipėdos garbės piliečiai yra apdovanojami autoriniais medaliais iš aukso ir sidabro (autorius juvelyras V.Bizauskas), Kultūros plėtros programoje šiemet medalio įsigijimui yra suplanuota skirti iki 4000 Eur.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder