Stuburo skausmas ir gyvenimas po vėžio: kuo gali padėti kokybiška reabilitacija? Marijos ir Pijaus istorijos

Pijus atvyko iš Vilkaviškio dėl stuburo problemų, vilnietė Marija - po onkologinio gydymo.

Pijus Palangos reabilitacijos filiale „Pušynas“ stiprina sveikatą - jau bene dešimtmetį jį kamuoja stuburo problemos. „Jūs turbūt esat prisuktos kažkokiu raktu, kad nuo ryto iki vakaro šypsotės, visada linksmos?“ - tokį klausimą vilkaviškietis uždavė „Pušyno“ specialistėms.

Stiprinti nugarą jam teko keliose skirtingose įstaigose, tačiau jau antrą kartą pasirenka „Pušyną“: „Esu aplankęs bemaž visas reabilitacijos įstaigas. Jei antrą kartą renkuosi tą pačią vietą, vadinasi, čia tikrai labai gerai.“

Vyras pateikia ir pavyzdį: „Aš guliu ant kušetės, sunku atsikelti. Darbuotojai visada paduoda ranką. Net po procedūrų vonioje paklausia, ar reikia pagalbos išlipti. Atrodo - smulkmena, bet iš tiesų - labai daug.“

Labiausiai Pijus vertina procedūrų kokybę, kiekybę, įvairovę, specialistų profesionalumą, gebėjimą bendrauti su žmonėmis ir mandagų elgesį. Vilkaviškiečiui per dieną paskirtos septynios procedūros. Reabilitacijoje, kurią pacientai neretai vadina sanatorija, gydo ir dienos rutina. Viskas, pasak jo, labai ritminga. Prieš šeštą ryto - puodelis kavos, tada pasivaikščiojimas pajūriu bei pušyne.

Vilnietė Marija atvyko po onkologinės operacijos. Ji antrina Pijui - be paslaugų kokybės labai svarbus personalo požiūris, dėmesys. Bendras vaizdas, pasak Marijos, toks, lyg čia dirbtų žmonės, jautrūs kiekvienam. Marija mano, kad darbuotojų elgesys su pacientais priklauso nuo vadovų požiūrio: „Jeigu nėra reikalaujama elgesio standarto, tuomet gali pasitaikyti grubumo. Čia to nėra.“

Sveikstant po sunkios ligos svarbūs daugelis dalykų - ne tik medicininė priežiūra, procedūros, bet ir aplinka, emocinis palaikymas, galimybė būti gamtoje, judėti: „Čia dirba psichologas, vyksta netgi mokymai, pavyzdžiui, kaip gyventi po krūties vėžio.“

Pasak Marijos, skiriamos procedūros priklauso nuo diagnozės ir nuo to, ko žmogui reikia. Moteriai buvo paskirtos ne tik pagrindinei ligai gydyti būtinos procedūros. „Kai pasakiau, kad šlubuoju, pasiūlė purvo terapiją kojoms. Jei tinsta - vėl kita procedūra. Žiūrima į viską, ne tik į vieną dalyką, dėl kurio čia esi“, - pasakojo ji.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialas „Pušynas“ kartu su partneriais - Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu ir Liepojos ligonine „Piejūras“ (Latvija) - įgyvendina projektą „Inovatyvių psichosocialinės reabilitacijos metodų pažeidžiamiems žmonėms diegimas, siekiant įveikti stresą ir pagerinti jų socialinę įtrauktį“ (INO INCLUSION, Nr. LL-00120). Projektas finansuojamas pagal 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą. Projektu siekiama sukurti integruotas psichosocialinės ir fizinės reabilitacijos priemones.

Projekto vadovas Arūnas Merkelis pasakoja, kad per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus jau įrengtas modernus keltuvas, leidžiantis žmonėms su negalia netrukdomai pasiekti antrame pastato aukšte vykstančius grupinės kineziterapijos užsiėmimus. Taip pat ką tik pradėta teikti haloterapijos paslauga, kuri šiandien ypač svarbi - ji teigiamai veikia bendrą pacientų savijautą. Haloterapijos seanso metu derinama muzika ir spalvų terapija - šis metodas ramina nervų sistemą ir pasitarnauja kaip puiki reabilitacijos priemonė pacientams po COVID-19. Pradėta diegti miško pajautos programa.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už jo turinį visiškai atsako VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir jis nebūtinai atspindi Europos Sajungos nuomonę.