Mokslininkai atrado netikėtą „Everesto oro“ poveikį Parkinsono ligai

Mokslininkai išsiaiškino, kad sutrikę ląstelių procesai smegenyse sukelia perteklinių deguonies molekulių kaupimąsi, o tai veda prie Parkinsono ligos simptomų.

„Pernelyg didelis deguonies kiekis, atrodo, skatina smegenų ląstelių irimą, todėl galima daryti prielaidą, kad deguonies suvartojimo ribojimas gali padėti sulėtinti arba atvirkščiai – išgydyti simptomus“, – teigia Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai.

Žinoma, kad Parkinsono liga sergantys pacientai kenčia nuo progresuojančio neuronų praradimo smegenyse, dėl kurio jie drebėja, o jų judesiai sulėtėja. Apskritai ši liga paveikia daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje.

„Parkinsono liga paveikti neuronai taip pat yra linkę kaupti toksines baltymų sankaupas, vadinamas Levio kūneliais, o kai kurie tyrimai rodo, kad šios sankaupos trukdo mitochondrijų, ląstelių energijos centrų, veikimui“, – priduriama straipsnyje.

Konkrečiai, kai kurie atvejai rodo, kad žmonės, sergantys Parkinsono liga, greičiausiai jaučiasi geriau dideliame aukštyje.

„Remdamiesi šiais duomenimis, mes labai susidomėjome hipoksijos poveikiu Parkinsono ligai“, – sakė tyrimo autorius Fumito Ichinose.

„Iš pradžių pastebėjome, kad žemas deguonies lygis gali palengvinti su smegenimis susijusius simptomus kai kuriose retose ligose, kurios pažeidžia mitochondrijas, pavyzdžiui, Lee sindromas ir Friedreicho ataksija... 

Tai sukėlė klausimą: ar tas pats gali būti tiesa ir labiau paplitusių neurodegeneracinių ligų, pavyzdžiui, Parkinsono ligos, atveju?“, – pažymėjo Vamsis Muta, kitas tyrimo autorius.

Tyrimo metu mokslininkai sukelė pelėms simptomus, panašius į Parkinsono ligą, injekuodami joms α-sinukleino baltymų sankaupas, kurios skatina Levio kūnelių susidarymą.

Po to jie peles suskirstė į dvi grupes:

viena kvėpavo įprastu oru, kuriame buvo 21 % deguonies;

kita nuolat buvo kamerose, kuriose buvo 11 % deguonies, o tai prilygsta gyvenimui maždaug 4800 metrų aukštyje.

Mokslininkai nustatė, kad vos po trijų mėnesių po α-sinukleino baltymo injekcijų pelės, kurios kvėpavo įprastu oru, turėjo aukštą Levio kūnelių lygį, mirusių neuronų ir rimtų judėjimo problemų.

Tuo tarpu pelės, kurios buvo laikomos mažo deguonies kiekio sąlygomis, neprarado nė vieno neurono ir neturėjo judėjimo problemų, nepaisant Levio kūnelių vystymosi.

„Rezultatai rodo, kad hipoksija negalėjo sustabdyti Levio kūnelių susidarymo, bet apsaugojo neuronus nuo žalingo šių baltymų sankaupų poveikio. Tyrėjai tikisi, kad šios išvados gali tapti nauju būdu interpretuoti ir gydyti Parkinsono ligą be poveikio α-sinukleinui ar Levio kūnelių“, – priduria „The Independent“.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad gydymas mažais deguonies kiekiais vis dar veikė, net kai hipoksija buvo sukelta praėjus šešioms savaitėms po injekcijos, kai simptomai jau buvo pasireiškę.

Pasak mokslininkų, po šešių savaičių pelių motorinės funkcijos atsigavo, jų nerimas išnyko, o neuronų netekimas smegenyse sustabdytas.

„Analizuodami pelių smegenų ląsteles, mokslininkai nustatė, kad pelės, turinčios Parkinsono ligos simptomus, turėjo žymiai aukštesnį deguonies lygį kai kuriose smegenų dalyse nei kontrolinės pelės ir tos, kurios kvėpavo oru su žemu deguonies kiekiu. Jie daro prielaidą, kad deguonies perteklius greičiausiai buvo mitochondrijų disfunkcijos pasekmė“, – pabrėžiama straipsnyje.

Mokslininkai paaiškino, kad pažeisti ląstelių energetiniai centrai negalėjo efektyviai naudoti deguonies, todėl jo lygis kaupėsi iki žalingo.

„Per daug deguonies smegenyse yra toksiškas. Sumažindami bendrą deguonies kiekį, mes atimame maitinimo šaltinį šiam pažeidimui“, – pažymėjo daktaras Muta.

Nepaisant to, kad tyrimo rezultatai yra teikiantys vilties, mokslininkai įspėja, kad reikia papildomų eksperimentų, prieš pradedant taikyti tokius metodus Parkinsono ligos gydymui žmonėms.

„Tai gali būti ne visų tipų neurodegeneracijos gydymas... bet tai galinga koncepcija, kuri gali pakeisti mūsų supratimą apie kai kurių iš šių ligų gydymą“, – apibendrino daktaras Muta.