Australijos mokslininkai atliko didelės apimties meta-tyrimą, kuriame išanalizavo daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, paskelbtų nuo 2000 m., rezultatus.
Jų rezultatai padeda suprasti, kurie veiksniai turi didžiausią įtaką gyvenimo trukmei.
Pagrindinė tyrimo autorė Julie Dai-Keller pažymėjo, kad žmonija išgyvena unikalų laikotarpį:
„Nuo XXI a. pradžios žmonių, sulaukusių 100 metų, skaičius padidėjo nuo 151 000 iki 573 000.
Šimtamečiai yra sėkmingo senėjimo pavyzdys: jie rečiau serga lėtinėmis ligomis ir išlaiko savarankiškumą kasdieniame gyvenime iki 90 metų ar ilgiau.
Nors genetika atlieka svarbų vaidmenį, mokslininkai nustatė, kad daugiau kaip 60 % veiksnių, darančių įtaką ilgaamžiškumui, yra susiję su gyvenimo būdu.
Kokie pagrindiniai veiksniai lemia ilgaamžiškumą? Dai-Keller ir jos kolegos nustatė keturis pagrindinius aspektus.
Subalansuota mityba, kurioje mažai druskos
Tinkama mityba yra ilgaamžiškumo pagrindas. Analizuodami ilgaamžių žmonių mitybą, mokslininkai nustatė, kad jų racioną sudaro:
57-65 proc. angliavandenių,
12-32 % baltymų,
27-31 % riebalų.
Jų valgiaraštį sudaro pilno grūdo produktai (ryžiai, kviečiai), daržovės, vaisiai, ankštinės daržovės, paukštiena ir žuvis, o raudonos mėsos vartojama nedaug.
Tyrimai rodo, kad ši dieta, panaši į Viduržemio jūros regiono dietą, mažina lėtinių ligų ir ankstyvos mirties riziką.
Italų mokslininkas atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį: kada valgyti vakarienę, kad sulauktumėte 120 metų
Italų mokslininkas atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį: kada valgyti vakarienę, kad sulauktumėte 120 metų
Kitas svarbus veiksnys - ribotas druskos vartojimas.
Dauguma ilgaamžių per dieną suvartoja mažiau nei 5 g druskos (iki 2 g natrio), o tai atitinka PSO rekomendacijas.
Įrodyta, kad net ir mažiau nei 1 g natrio per dieną turi teigiamą poveikį sveikatai.
Todėl natūralių produktų be pridėtinės druskos vartojimas yra veiksmingas būdas ilgaamžiškumui palaikyti.
Sumažinkite vaistų vartojimą
Senstant daugelis žmonių susiduria su lėtinėmis ligomis ir vartoja daugybę vaistų.
Tačiau tyrimai rodo, kad per didelis polifarmacijos vartojimas (daugiau nei 5 vaistų vartojimas vienu metu) gali padidinti kritimų, pažinimo funkcijų sutrikimų ir hospitalizavimo riziką dėl neigiamos vaistų sąveikos.
Remiantis statistiniais duomenimis, vyresni nei 90 metų žmonės vartoja vidutiniškai 4-5 vaistus, o nesulaukę tokio amžiaus - 6-7 vaistus.
Mažesnis vaistų skaičius gali būti geresnės sveikatos požymis, be to, padeda išvengti šalutinio vaistų pertekliaus poveikio.
Reguliarus miegas ir fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus ilgaamžiškumui. Sėdimas gyvenimo būdas yra pripažintas vienu iš pagrindinių ankstyvo senėjimo ir mirtingumo veiksnių.
Ne mažiau svarbus ir kokybiškas miegas. Jis turi įtakos imuninei sistemai, streso lygiui ir medžiagų apykaitos procesams.
Tyrimai rodo, kad 68 % žmonių, kurie sulaukė 100 metų, neturėjo miego problemų, o tik 25-30 % jaunesnių nei šio amžiaus žmonių buvo patenkinti savo miegu.
Gyvenimas palankioje aplinkoje
Žmonės, kurie gyvena iki 100 metų, dažniausiai gyvena kaimo vietovėse.
Tyrimai parodė, kad daugiau kaip 75 % ilgaamžių gyvena regionuose, kuriuose yra maža tarša, prieiga prie gamtos ir mažesnis gyventojų tankumas.
Vadinamosiose „mėlynosiose zonose“ - Okinavoje (Japonija), Sardinijoje (Italija), Nikojoje (Kosta Rika) ir Ikarijoje (Graikija) - yra didelė ilgaamžių koncentracija.
Rami aplinka, sveikas gyvenimo būdas ir glaudus ryšys su gamta padeda sumažinti streso lygį, normalizuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Kuo greičiau pakeisite savo gyvenimo būdą ir išsiugdysite sveikus įpročius, tuo didesnė tikimybė, kad gyvensite ilgai ir sveikai.
Tapti šimtamečiu - tai viso gyvenimo siekis“, - apibendrino pagrindinis tyrimo autorius.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą