Skolos jausmas
Jeigu norite ką nors priversti kažką padaryti už jus, bet susiduriate su pasipriešinimu, pamėginkite pirmi padaryti paslaugą – nė neprašyti. Taip jau veikia žmogaus psichika, kad patyrus kažką gera norisi atsidėkoti, jaučiamasi skolingais.
Tuo naudojasi daugybė verslo organizacijų. Tarkime, duoda pirkėjams nemokamų mėginukų, leidžia nemokamai išbandyti prekes, nes žino, kad tai sužadins pasąmoninį skolos jausmą. Jis privers žmogų grįžti į tą įmonę ir nusipirkti siūlomų produktų.
Taigi, jeigu, tarkime, norite, kad kolega už jus padarytų nemalonią užduotį, pavaišinkite kava, desertu ir lyg netyčia užsiminkite, jog turite atlikti užduotį, bet dėl pernelyg didelio krūvio nė nenumanote, kaip viską suspėti. Atsargiai klustelėkite, galbūt kolega galėtų šįkart padėti. Tikėtina, kad atsakymas bus teigiamas.
Chameleono efektas
Įrodyta, kad žmonės linkę nesąmoningai kopijuoti vieni kitus, ypač tuos, kurie patinka arba kuriuos laikome autoritetais. Pavyzdžiui, jeigu mums patinkantis žmogus kalbėdamas nuolat barbena pirštais į stalą, nejučia tą patį pradedame daryti ir mes. Šį chameleono efektą galima pasitelkti sąmoningai ir panaudoti savo naudai.
Pamėginkite specialiai atkartoti žmogaus, su kuriuo bendraujate, elgseną. Tik nepersistenkite, tegul tai atrodo natūraliai. Pamatysite, jog tas žmogus jus ims vertinti šilčiau, palankiau, atrodysite patikimesni. Viskas dėl to, kad priminsite jį patį! Šį triuką verta panaudoti per derybas, svarbius pokalbius, sprendžiant konfliktus.
„Vilkas po meška“ gudrybė
Norite, kad kažkas atliktų paslaugą, bet įtariate, jog nesutiks? Pasitelkite vadinamąją „vilko po meška“ gudrybę. Pirmiausia paprašykite padaryti kažką gerokai sudėtingesnio, nemalonesnio, nei iš tiesų norite paprašyti. To, ką padaryti neabejotinai atsisakys. Tuomet sumažinkite savo lūkesčius iki tikrojo prašymo – didelė tikimybė, kad šį asmuo išpildys.
Mat jausis skolingas dėl pirmojo neįvykdyto prašymo. Pavyzdžiui, jeigu norite, kad partneris nuplautų jūsų automobilį, galite prašyti sutvarkyti visą garažą. Kai atsisakys, tuomet paprašykite bent jau nuplauti mašiną. Po pirmojo prašymo tokia užduotis atrodys visai paprasta ir greičiausiai bus atlikta.
Kartojimo galia
Tiesą nuo pramanų lengva atskirti tik iš pirmo žvilgsnio, iš tiesų žmogaus smegenis lengva apgauti. Kuo dažniau kartojama ta pati informacija, tuo labiau linkstama ja tikėti. Net tokiu atveju, kai teiginys absoliučiai prasilenkia su realybe. Tą galima pasitelkti bandant kažkuo įtikinti. Kuo dažniau kartokite savo tiesą ir pamažu pastebėsite, kad kategoriškai ją neigęs asmuo pamažu švelnina savo poziciją, kol galiausiai apskritai pasiduoda. Efektas dar didesnis, jeigu tą patį dalyką kartoja keli asmenys, tad galite paprašyti prisidėti jus palaikančių kolegų, draugų, artimųjų.
Trūkumo pabrėžimas
Trūkumo pabrėžimas – vienas dažniausiai naudojamų psichologinių triukų. Su jo pavyzdžiu susiduriame kasdien. Daugybėje reklamų girdime, kad kažkas yra ribota – turimas tik nedidelis prekių likutis, todėl reikia suskubti jas įsigyti, akcija taikoma tik trumpai, todėl būtina suspėti ja pasinaudoti ir pan. Nesunku suprasti, kodėl tai veikia: mes linkę ką nors vertinti labiau, kai manome, kad tai reta.
Taip pasąmonėje sužadinama baimė praleisti unikalią galimybę, todėl kone instinktyviai puolama veikti. Nors šis psichologinis triukas naudingiausias reklamoje, prekiaujant ar siūlant paslaugas, jį galima pritaikyti ir kasdienybėje. Tarkime, paskatinti žmones su jumis leisti laiką pasakant, kad negalite susitikti arba galite skirti tik trumpą ribotą laiką dėl įtemptos dienotvarkės. Net jeigu iki tol susitikimas neatrodė labai įdomus, jie kaipmat užsigeis gauti nors dalelę jūsų brangaus laiko.
Pasitikėjimą sužadinantys žodžiai
Dažnai viešai kalbėdami jaučiame šiokią tokią baimę, nepasitikime savimi. Tą jaučia ir klausytojai, ypač girdėdami tokias frazes kaip „manau“, „nesu 100 % tikras“, „bet…“ ir pan. Jos klausytojams parodo, kad nesame užtikrinti nei savimi, nei skleidžiama informacija. Norėdami sukurti didesnio patikimumo ir kvalifikacijos įspūdį turėtumėte atidžiai sekti savo žodyną ir minėtas abejonių frazes keisti į pasitikėjimo žodžius bei jų junginius: „Žinau, kad…“, „esu tikras…“, „garantuoju, jog…“ ir kt. Net jeigu visame kitame kalbos turinyje niekas nepasikeis, klausytojai labiau pasitikės jumis ir pateikta informacija.
Naudokite vardus
Galbūt pastebėjote, kad prekeiviai, pristabdydami prekę ar paslaugą, pokalbio metu dažnai kreipiasi vardu. Taip elgiasi neatsitiktinai – vardai turi didelę galią. Įrodyta, kad išgirdęs savo vardą žmogus priverčiamas geriau sutelkti dėmesį į tai, kas jam sakoma, atsiriboja nuo pašalinių dirgiklių. Maža to, pateikiama informacija atrodo svarbesnė, įdomesnė, netgi aktualesnė.
Todėl norėdami, kad pašnekovas atidžiau klausytųsi ir geriau priimtų sakomą informaciją, kalbėdami reguliariai kreipkitės į jį vardu. Jūsų auditorija gali net nesuprasti, kodėl taip gerai prisimena pokalbį arba kodėl nepastebėjo kitų žmonių, esančių kambaryje, kol kalbėjote.
Beje, panašiai veikia ir tariamai nesąmoningi prisilietimai – kalbėdami lyg nejučiomis palieskite pašnekovui petį, trumpai suimkite už rankos, patapšnokite per nugarą. Tai sukurs intymumo, artumo, sykiu pasitikėjimo įspūdį. Žinoma, įsitikinkite, ar tokie veiksmai nebus pernelyg familiarūs, ar tinkami konkrečioje situacijoje.
Bumerango principas
Žmonių smegenys – viena sudėtingiausių „mašinų“, todėl kartais sunku suvokti, kaip jos tarpusavyje susieja, rodos, nieko bendro neturinčius dalykus. Būtent taip nutinka su epitetais, kuriuos dažnai vartojate kitiems apibūdinti. Jeigu aplinkiniai dažnai girdi, kaip kitus vadinate protingais, ilgainiui ima jus pačius laikyti protingais.
Jeigu girdi, kad nuolat giriate kitų išvaizdą, jūs irgi imate atrodyti gražesni. Ir atvirkščiai, jeigu negerbiate kitų ir vadinate kvailiais, netrukus tą patį apie jus ima galvoti ir jūsų klausantys asmenys. Todėl svarbu galvoti, kokiais epitetais dažnai apibūdinate kitus. Viskas veikia bumerango principu.
Rašyti komentarą