Kad palikimo priėmimas nenusitęstų mėnesių mėnesius ar metų metus, yra svarbu tinkamai ir laiku įgyvendinti palikimo priėmimo procesą nuo pat pradžių. Taigi, ką svarbu žinoti apie palikimo priėmimą?
Kas yra palikimo priėmimas?
Palikimo priėmimas - vienašalis besąlygiškas ir neatšaukiamas sandoris, pagal kurį tinkamas subjektas, įstatymo nustatyta forma per įstatymo nustatytą terminą pareiškęs savo valią priimti palikimą, nuo palikimo atsiradimo momento įgyja visas teises į palikimą ir prisiima visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Priimdamas palikimą įpėdinis turėtų prisiminti, kad jam pereina ne tik palikėjo turtas, bet ir įsipareigojimai (pvz., skolos), o pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris.
Dėl to kiekvienu individualiu atveju įpėdinis turėtų įsivertinti, ar priimti palikimą. Jei yra rizika, kad palikėjas turi skolų, rekomenduotina arba atsisakyti priimti palikimą, arba priimti palikimą pagal turto apyrašą.
Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą reiškia, kad įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Turto apyrašą sudaro antstolis pagal notaro išduotą įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
Kokie yra palikimo priėmimo pagrindai?
Romėnų teisė suformavo tris paveldėjimo pagrindus. Iki atsirandant Dvylikos lentelių įstatymams, paveldėta tik pagal įstatymą - hereditas legitima. Šis paveldėjimas nuo mirusiojo valios nepriklausė.
Silpnėjant šeimos nuosavybei, didėjant individo įtakai ir reikšmei ekonominiam gyvenimui, šeimos galvos teisė disponuoti turtu stiprėjo. Jis įgijo teisę spręsti, kam atiteks turtas jam mirus.
Taigi, jau senojoje Romoje greta hereditas legitima atsirado ir hereditas testamentaria (paveldėjimas pagal testamentą). Tuo metu buvo suformuota taisyklė, kad paveldėjimas pagal testamentą naikina paveldėjimą pagal įstatymą ir kad abi rūšys kartu būti negali.
Siekiant apsaugoti artimų šeimos narių interesus, buvo suformuota trečioji paveldėjimo rūšis - privalomasis (būtinasis) paveldėjimas.
Analogiškos taisyklės suformuotos ir Lietuvos teisėje - palikimas priimamas pagal įstatymą arba pagal testamentą. Iš šių dviejų pagrindų pirmenybė teikiama testamentui, kadangi pagal įstatymą paveldima tik tuo atveju, kai tai nepakeista testamentu, ir tokia apimtimi, kiek nepakeista testamentu, todėl notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais turi patikrinti ir Testamentų registro duomenis.
Kas turi teisę paveldėti?
Kai kada žmonės, prisižiūrėję amerikietiškų filmų, klaidingai mano, kad savo turtą gali palikti augintiniui, pavyzdžiui, šuniukui. Tačiau Lietuvos teisėje tokia galimybė nėra numatyta.
Vadovaujantis Lietuvos teisiniu reglamentavimu, palikimą pagal įstatymą gali paveldėti tik fiziniai asmenys, o pagal testamentą - fiziniai ir juridiniai asmenys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimą, įtvirtina tokią paveldėjimo pagal įstatymą eilę:
1. vaikai;
2. tėvai, vaikaičiai (anūkai);
3. seneliai ir provaikaičiai;
4. broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
5. brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).
Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Svarbu paminėti, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Per kiek laiko ir kur reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo?
Svarbu prisiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. 3 mėnesių terminas teismo gali būti atnaujintas, jei teisme įrodoma, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.
Informaciją apie tai, į kurį konkrečiai notarą reiktų kreiptis, galima rasti internetiniame puslapyje www.notarurumai.lt.
Taip pat palikimą galima priimti pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Faktinis turto valdymas reiškia, kad įpėdinis aktyviais veiksmais išreiškia valią priimti palikimą, pvz., rūpinasi palikėjo turtu, moka komunalinius mokesčius.
Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą