Neuromokslininkų ir bioinžinierių komanda smegenų auginimui naudojo indukuotas pliuripotentines kamienines ląsteles.
Po to smegenys buvo prijungtos prie bioskaitmeninio silicio lusto, kuris geba skaityti neuroninius impulsus ir paversti juos skaitmeniniais signalais.
Sukūrę struktūrą, imituojančią atskiras smegenų žievės sritis, mokslininkai išmokė jas reaguoti į šviesos signalus, koreguoti roboto minupuliatoriaus judesius ir demonstruoti kažką panašaus į trumpalaikę atmintį.
Mokslininkai mano, kad jiems pavyko pasiekti proveržį, nes ateityje tai leistų išbandyti Alzheimerio ar Parkinsono ligoms gydyti skirtus vaistus su gyvais žmogaus audiniais ir netgi sukurti minties galia protezus valdančią technologiją.
Be to, tokie cerebroidai (mini smegenys) gali tapti naujos kartos dirbtinio intelekto sistemų pagrindu.
Visgi, kaip pažymi leidinys, po tokių eksperimentų kyla ir etinių problemų.
Tarkim bioetikas Karlas Šmidtas (Karl Schmidt) iškėlė klausimą apie ribą tarp gyvo audinio ir sąmonės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą