Lėbartų kapinėse išnaudojus 93 proc. žemės ieškoma naujų plotų

Klaipėdos savivaldybės užsakymu koreguojama prieš kelerius metus atlikta galimybių studija, kuri pildoma naujais vertinimais, teritorijomis, išgryninami kriterijai, parenkant tinkamiausią teritoriją kapinių plėtrai. 

Galimybių studija buvo pristatyta Klaipėdos rajono taryboje. Ši dalyvauja vietos parinkimo procese, nes uostamiestyje kapinėms tokio dydžio žemės sklypo nėra.

„Lėbartų kapinių beveik visas plotas yra išnaudotas, apie 93 procentai, tai anksčiau, ar vėliau šį klausimą reikės spręsti ir surasti tinkamiausią teritoriją. Geriau anksčiau ieškoti bendro sprendimo ir teritorijos“, – sakė galimybių studiją rengiančios bendrovės „Bauland“ atstovas Donatas Baltrušaitis.

Nors sunku tiksliai pasakyti, kada bus išnaudotas likęs kapinių potencialas, rengėjo teigimu, statistika rodo, jog Klaipėdos apskrityje suskaičiuojama apie 5 tūkst. mirčių per metus. Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą artimuosius laidoti kolumbariumuose, esamos kapinių žemės gali užtekti 5-10 metų. 

„Labai spekuliatyvus klausimas. Preliminariais vertinimais procesas gali užsitęsti nuo penkerių iki dešimties metų. Maždaug tiek laiko turime, bet kalbant apie procedūras, jos ilgai trunka, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

– Net jei sutariama dėl vietos, išduodamos sąlygos, išperkama žemė. Jei bus privatūs asmenys, galimi teisminiai ginčai. Projektavimas – metai, darbų atlikimas apie metus. Tai tikrai labai ilgas projektas, reikia iš anksto ruoštis“.

Numatė tris vietas

Anot D. Baltrušaičio, šiuo metu studijoje išnagrinėtos visos potencialios vietos naujoms regioninėms kapinėms įkurti.

„Reitingavimas keitėsi dėl gyventojų pasipriešinimo. Šiuo metu trejetuke yra trys tinkamos vietos steigti kapines – Glaudėnuose, Vytiniuose ir Vytaučiuose“, – sakė atstovas. 

Pasak D. Baltrušaičio, studija papildyta informacija tų teritorijų vertinimais, kuriose jau yra išduoti statybos leidimai, nors gyvenamųjų namų dar nesama. 

„Atsižvelgta į ateitį, kur išduoti statybos leidimai. Normalu, kad kapinės negali atsirasti šalia planuojamos gyvenamosios statybos“, – teigė atstovas. 

Apie planus įkurti kapines kalbėtasi su kelių Klaipėdos rajono seniūnijų gyventojais. Tiesa, tarybos narių vertinimu, kai kur į susitikimus susirinko vos keli žmones, tad viešus pristatymus būtina pakartoti.

Vicemero Arūno Barbšio teigimu, vienoje numatytų vietų, Glaudėnuose, jei politikai pritartų, kapinės būtų įkurtos buvusio sąvartyno sanitarinėje zonoje.

„Sąvartynas nenaudojamas kelios dešimtys metų, ten yra kaupas. Kalba eina apie teritoriją, kuri yra sanitarinės apsaugos zonoje, kurioje negalima vykdyti gyvenamosios statybos, kapinių plėtrai apribojimų nėra“, – sakė vicemeras. 

Kaip BNS sakė G. Neniškis, galimybių studijoje yra įvardintos šešios vietos. 

„Trims bendruomenės nepritaria, trijose galėtų vykti diskusijos dėl sąlygų, jos išreitinguotos. Dar vienoje prasidėjo asfaltavimo darbai, dalis reitingo pakiltų. Procesas ilgalaikis, o galutinis sprendimas yra politinis“, – BNS teigė administracijos vadovas. 

Siūlo įrengti tarsi parką

D. Baltrušaičio teigimu, kiekviena iš trijų numatytų teritorijų turi privalumų ir trūkumų vertinant ekonominius, socialinius bei aplinkosauginius faktorius. 

„Pageidauta, kad teritorijos dydis būtų 40 ha ir dar 30 proc. daugiau, kad aplink galima būtų steigti rekreacinį mišką, kad užstotų kapines nuo apžvalginių taškų“, – sakė atstovas.

Pasak D. Baltručaičio, kapinės yra jautri vieta, tačiau jos būtinos, o aplinkiniams gyventojams teritorijos vystymas atneštų naudą – būtų sutvarkyta infrastruktūra, organizuojamas viešasis transportas, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, be to, galėtų atsirasti paslaugos, susijusios su laidojimu. 

„Nereikėtų kapinių matyti nykia vieta. Tai gali būti kaip rekreaciniai parkai, kaip yra Belgijoje ar kitose šalyse. Pačios gražiausios kapinės yra miškingose, reljefu turtingose teritorijose. Jos pradedamos matyti labiau kaip parkai, kurie skirti pailsėjimui, apmąstymui ir panašiai“, – kalbėjo projekto vystytojas. 

Tarybos narė Audronė Balnionienė posėdyje dalyvavusių Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų teiravosi, ar graži studijos rengėjų vizija, kuomet šie „neskanų kąsnį supjaustė visais pjūviais“, reali ir iš tiesų naujos kapinės bus įrengtos pagal parko viziją. 

„Šios visos vietos yra rajono savivaldybės teritorijoje. Koks bebūtų sprendimas, išankstiniai susitarimai pasirašyti ar susidėlioti, ar kitas sprendinys, pagal planavimo procedūras rajonas išduos sąlygas, kaip miestas turėtų padaryti, kad atsirastų kapinės. Tie įsipareigojimai bus tikrai įgyvendinti“, – posėdyje sakė G. Neniškis. 

Naudojasi visas regionas

„Kapinėmis naudotųsi ne tik Klaipėdos miesto, bet viso regiono gyventojai. Kur kapinės bebūtų, nebus tik Klaipėdos miesto ar tik Klaipėdos rajono kapinės, gyventojai iš visos Lietuvos artimuosius atsiveža kur gyvena.

Norėtųsi, kad projektas nebūtų daromas partizaniškai, padarytume tinkamą infrastruktūrą, būtų galima džiaugtis projektu ir būtų padarytas pagal moderniausius projektus“, – teigė administracijos vadovas.

Anot jo, procesas dar laukia ilgas, tačiau pirmiausia rajono politikai turi patvirtinti galimybių studiją ir numatytas vietas, kad jos tinkamos kapinių funkcijai.

„Gali patvirtinti visas ar keletą vietų, tada miestas apsispręstų, prasidėtų diskusijos, derybos, ką miestas turi padaryti, kokias sąlygas rajonas nustatytų. Pirma turi įvykti susitarimas, kuriose vietose rajonas matytų plėtrą“, – teigė G. Neniškis.

Jo teigimu, didžiąją išlaidų dalį įrengiant kapines prisiimtų miestas, tačiau už kai kuriuos darbus, pavyzdžiui, kelių įrengimą, būtų atsakingas rajonas.