Astrologė Ingrida Poccia pasidalino mintimis: Beribės erdvės tiesa

Šiandien yra žmogus. Jis yra šalia. Jis nori Tave pamatyti, būti su Tavimi, pasikalbėti. Šiandien jis turi laiko Tau. Jis turi Tau šilumos. O rytoj jo jau gali nebūti.

Taip... Žmonės yra mirtingi. Mirtis išskiria mus fizinėje plotmėje...

Nors nebūtinai mirtis žmones išskiria.

Kartais žmonės tiesiog išvyksta.

Kartais jie tiesiog išeina iš Tavo gyvenimo...

Kartais žmonėms palieka Tave, nes jiems atsibosta laukti Tavo dėmesio.

Kartais aplinkybės priverčia išeiti.

Kartais būna, kad žmogus suserga.

Kartais būna, kad žmogus priverstinai izoliuojamas, kaip sakoma, niekada neišsižadėk ubago lazdos, terbos ir turmos.

Bet šįkart ne apie tai... Žmonės tiesiog išeina... Ir tu niekada negali žinoti, kas ir koks žmogus Tave rytoj paliks... Šiandien jis yra, o rytoj nėra...

Dar prieš kelis dešimtmečius norint išgirsti gimtąjį balsą, pamatyti žmogaus veidą reikėdavo eiti fiziškai į susitikimą. Važiavimas taip pat būdavo ilgas, varginantis ir sunkus. Prieš gerus penkis dešimtmečius laiško gavimas užtrukdavo ilgai. Laiškas eidavo savaitėmis, net gi mėnesiais. Tiek pat laiko užtrukdavo, kol gaudavai atsakymą.

Dabar reikia vos sekundės nuspausti telefono klavišą, ir jau išgirsti balsą bei pamatai veidą. Šiandien laiškui, t.y. žinutei gauti reikia tik sekundės...

Ir dar vienos sekundės atsakymui išsiųsti.

Dar visai neseniai, jei du žmonės būdavo labai toli vienas nuo kito, reikėdavo kelerių metų, norint pamatyti ir susitikti su žmogumi.

Arba tai reiškė, kad susitikti niekada nepavyks...

Dabar susitikimas su kažkuo, tai tik kelios valandos lėktuve. Bet ir tada žmogus negali išskirti savaitės laiko iš savo griežto grafiko.

Taip ir lieka ten, kur buvo. Lieka vienas.

Tačiau, žmonės ir toliau tyli, jie nekalba arba iš viso nerašo. Būna, kad neatsako. Valanda, diena, savaitė, mėnesiai, metai, kartais taip niekada ir nesulauki atsakymo. Telefonas tyli. Ir brangios sekundės prabėga tyloje ir vienatvėje.

Graudu, kai mes atimame patys susitikimus su tais, kurie vis dar yra.

Nes... Nes... Nes... Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina ta akimirka, kai būsite pasirengęs viską atiduoti, kad tik galėtumėte pasakyti bent žodį, tiesiog išgirsti balsą, tiesiog pamatyti, tiesiog ištiesti ranką, tiesiog būti šalia ir būti tyloje. Tačiau tai nutrauks fizinis "Neįmanomumas".

Žinot, kokia bėda būsimo Pasaulio ateities.

Žmonija labai išaugo, mūsų tiek daug, kad žmonės, ypač jauni, turi neribotą jaunikių ir jaunųjų pasirinkimą. Tačiau, vis daugiau žmonių ryte pabunda vieni, kavą gamina ir geria vieni, o vakarais sugalvoja krūvas dalykų, kad ilgiau negrįžtų namo.

Jie kasdien meta nešvarius rūbus į skalbimo mašiną ir palaiko tvarką namuose, kurios apskritai niekas net nepažeidžia.

Kam? Kodėl? Juk nieko jų gyvenime nėra... Apsidairai ir supranti, kad esi vienas...

...Neatideliok rytojui... Paskambink...

Parašyk... Jei reikia atsiprašyk... Niekada negali žinoti, kas ir koks žmogus Tave rytoj paliks...

Šiandien jis yra, o rytoj nėra...