Ar tikrai laimi tas, kuris moka kaupti energiją?

Kodėl sportininkams prieš atsakingas varžybas galioja daugybė draudimų? Nes svarbu sukaupti ir išsaugoti energiją, kurios reikia svarbiam momentui. Žmogaus energinio potencialo sustiprinimas yra jo pergalės sąlyga. O kas atima iš mūsų energiją? Kur mes ją išeikvojame beprasmiškai?

Archyvų nuotr.

Energijos trūkumas © Unsplash.com

Prieš imantis svarbaus darbo, dalyvaujant varžybose ar tiesiog žengiant reikšmingą gyvenime žingsnį reikia sukaupti pakankamai energijos. Tai yra svarbiausia. Kinai energiją vadina „ci“: ji cirkuliuoja visatoje, žmogaus kūne, ji suteikia gyvybę ir sveikatą, ji yra atsakinga už valią, jausmus, protą.

Graikų ir ankstyvieji krikščionių filosofai taip pat vartojo „energijos“ sąvoką, tik vadino ją „pneuma“.

Aristotelis vadino ją mums įprastai – „energija“. Freudas aprašė ir energiją, ir maną – dvasinę žmogaus jėgą. Japonų filosofai energiją vadina „ki“. „Gyvenimo energijos“ sąvoką vartoja ir filosofas Henris Bergsonas. C. G. Jungo „archetipas traukia į save energiją“.

Kas atima iš žmogaus energiją?

Be energijos sąvokos neįmanoma išsiversti nei filosofijoje, nei psichologijoje. Mes sakome: „Jaučiu energijos antplūdį“ arba „Man trūksta energijos“. Ir visi supranta, ką tai reiškia.

Tai yra svarbus dalykas, dėl kurio jūs galite pralaimėti, kentėti nesėkmes, negauti to, ko trokštate, nepasiekti savo tikslų.

Jūs nemokate kaupti energijos. Eikvojate ją ir dalijate iki išsekimo momento, kol pajuntate, kad jūsų akumuliatorius jau tuščias.

Ne veltui nuo seno prieš svarbias varžybas, reikšmingą ritualą, atsakingą darbą ar žygį egzistavo visa draudimų sistema.

Reikėjo praleisti tam tikrą laiką vienumoje, sumažinti ar nutraukti bendravimą su kitais žmonėmis, atsisakyti intymių santykių, laikytis pasninko reikalavimų. Visi tie draudimai buvo reikalingi tam, kad žmogus neiššvaistytų jėgų.

Jėgos ir yra energija. Ir dvasinės, ir fizinės jėgos.

Kur beprasmiškai prarandame daugiausia energijos?

*Nerimas ir įkyrios mintys atima energiją. Ne veltui ruminacija („minčių žiaumojimas“) laikoma depresijos pranaše. Ruminacija – tai nuolatinis, beprasmiškas, nenaudingas vieno ir to paties „žiaumojimas“ mintyse. O depresija yra gyvybinės energijos praradimas.

*Susierzinimas ir pyktis atima energiją. Todėl priešai erzina varžovus ir stengiasi laikyti nuolatinės įtampos būsenos, kad į ringą išeitų išsekę ir nualinti, be reikalingo „pneumos“ arba „manos“ kiekio.

* „Toksiškas“ bendravimas su kvailais ar piktais žmonėmis atima energiją.

* Besaikis valgymas ir gėrimas atima energiją.

* Daugybė smulkių rūpesčių, reikalų, sprendimų taip pat atima energiją.

Prieš pradedant svarbų darbą reikia kaupti energiją. Rytų kovos menų meistrai įsitikinę, kad sukaupus didelį „ci“ kiekį, užtenka tik prisiliesti priešininką ir jis kris.

Tai veikia kaip elektros srovės iškrova, kai stojate į kovą, pradedate pasirodymą ar imatės svarbaus darbo, sukaupę daug energijos. Jūs atiduodate tą energiją, kurią sukaupėte. Svarbiausia neišeikvoti jos menkniekiams dar prieš imantis atsakingo reikalo.

Tada šansų laimėti bus kur kas daugiau.

Tausoti energiją ir neeikvoti jos niekniekiams reikia visada. Prieš atsakingą žingsnį reikia savaitę ar net mėnesį kaupti energiją. Tada sėkmė bus garantuota.

Archyvų nuotr.

Energingumas © Unsplash.com

 „Zen.yandex“.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder