Iš europinio suvažiavimo - su glėbiu idėjų, kaip patobulinti vokalo studijas Lietuvoje

Europos konservatorijų asociacijos (Association Europeenne des Conservatoires) metinis suvažiavimas šiemet vyko Danijoje ir buvo skirtas džiazo ir popmuzikos stiliui.

„Europos konservatorijų asociacija gyvuoja jau per 20 metų. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas taip pat priklauso šiai asociacijai, bet klaipėdiečiai šiame suvažiavime dalyvavo pirmą kartą. Tarsi tapome savotiški ambasadoriai“, - pasidžiaugė S. Januška, į minėtą suvažiavimą vykęs sykiu su studentėmis Kristina Kasperaityte ir Žyginta Jašinskaite.

Ilgą laiką šiuose suvažiavimuose dalyvaudavo tik profesūra, o šiemet dalyvavo nemažai ir studentų, jie įkūrė ir savo asociaciją EPASA prie Europos konservatorijų asociacijos. Be kitų puikių dalykų, EPASA leidžia studentams domėtis stažavimosi galimybėmis kitų šalių aukštosiose mokyklose bei mainų programomis.

Pasak S. Januškos, labai sužavėjo ypač turtinga šio suvažiavimo programa ir draugiška atmosfera.

„Buvome taip užimti, kad praktiškai nebuvo kada išeiti į miestą. Nebent tai galėjai padaryti vidurnaktį, jei dar turėjai jėgų“, - juokėsi S. Januška.

Be kita ko, jam buvo įdomu išgirsti tai, kad daugelyje kitų šalių konservatorijų mokymosi sistema, programų sudėtis labai panaši kaip ir pas mus. Visgi esama ir skirtumų, tad klaipėdiečiai parsivežė daug įdomių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti ir mūsų šalyje.

Atsigręžti į ištakas

S. Januška kaip vieną iš įdomesnių suvažiavime išgirstų pasiūlymų paminėjo tradicinės liaudies ir folkloro muzikos įtraukimą į šiuolaikinės muzikos mokymą.

„Išaiškėjo, kad ši problema gana stipri Vakarų ir Rytų šalyse, bet ne visur vienodai. Deja, vaikams dažniausiai siūlomos klasikinės arba populiariosios muzikos programos, bet visai pamirštamos nacionalinės muzikos ištakos. Kai pradėjome diskutuoti, paaiškėjo, kad ir Lietuvoje nelabai yra pasirinkimo šioje srityje. Tad nėra ko stebėtis, kad ir mūsų aukštojoje mokykloje katastrofiškai sumažėjo liaudies muzikos specialybę besirenkančių studentų. Atkreipkime dėmesį ir į mūsų muzikinę aplinką. Kiek girdite liaudies muzikos, pavyzdžiui, per radijo stotis ar per televiziją? O tai daro tiesioginę įtaką visai kultūrinei terpei“, - kalbėjo S. Januška ir svarstė, kad bendrojo lavinimo mokyklose reikėtų vėl atsigręžti į ištakas.

Mokytis visą gyvenimą

Dar viena jam įdomi pasirodžiusi tema - ruošiami muzikos mokytojai instrumentalistams. Iš vieno Suomijos universiteto dėstytojos pateikta programa esą puikiai galėtų būti pritaikyta ir Lietuvoje.

„Kita iš įdomesnių idėjų - kad magistro studijos galėtų vykti nebūtinai iš karto pabaigus bakalauro studijas, bet atvirkščiai - po tam tikros pertraukos. Vyko atvira diskusija. Pasirodo, ne kiekvienoje šalyje tai yra priimtina. Bet šios idėjos šalininkai tikina, kad į magistrantūros studijas atėję specialistai, jau turintys ir darbo patirties, studijuoja kur kas kokybiškiau. Su tokiais magistrantais dirbantys pedagogai ir patys praturtėja. Manau, ši idėja yra labai puiki ir atitinka moto, kad mokytis galima visą gyvenimą. Tai būtų puiki galimybė pritraukti ir daugiau studentų“, - svarstė S. Januška.

Vertinti mokosi ir studentai

Įdomus jam pasirodė ir Švedų karališkosios akademijos pranešimas apie studentų vertinimų kriterijų tobulinimą. Minėtoje akademijoje yra įvestas papildomas vertinimų etapas, kai egzamino metu save vertina ir patys studentai.

„Pagrindinės diskusijos užvirė dėl to, kad vieni studentai gali save pervertinti, o kiti - atvirkščiai. O meno srityje vertinimas iš viso yra labai subjektyvus dalykas. Buvo paaiškinta, kad yra sukurta labai aiški metodika, aiškus kriterijų sąrašas, kuris padeda studentams įvertinti savo pasiekimus. Šito jie mokosi specialioje paskaitoje jau nuo pat pirmojo kurso. Manau, tai labai gera praktika, kuri labai reikalinga“, - kalbėjo S. Januška.

Beje, jis ir pats skaitė pranešimą „Improvizacijos mokymo ypatumai vokalistams“.

„Man tai buvo savotiškas pasitikrinimas, ar mano iškelta problema svarbi kitiems. Apsidžiaugiau, kad mes su užsienio kolegomis kalbame ta pačia profesine kalba ir mano patirtis jiems taip pat pravertė“, - sakė S. Januška.

Dėmesys studentų sveikatai

Dėstytojas ir jo studentės stengėsi suvažiavime sukaupti kuo daugiau informacijos, tad kiekvienas dalyvavo skirtingose veiklose.

Studentėms didžiausią įspūdį paliko tai, kad kitų šalių konservatorijose, be pagrindinių dalykų, studentai gali dalyvauti ir su sveikatos reikalais susijusiose paskaitose.

„Man buvo labai įdomu girdėti, kad kai kuriose muzikos akademijose yra ir tokia paskaita, kurioje rūpinamasi muzikantų sveikata. Pavyzdžiui, Danijoje yra netgi muzikantų klinika, kuri specializuojasi muzikantų sveikatos ir sužeidimų srityje. Muzikantų, kaip ir sportininkų, gijimui reikia skirti visai kitokį dėmesį. Pavyzdžiui, gitaristo sužeistai rankai gijimo periodu reikia pritaikyti specialius pratimus. Girdėjau, kad panašus dėmesys tam yra skiriamas ir Vokietijoje, bet Lietuvoje mes to neturime“, - pasakojo K. Kasperaitytė.

„Mane labai sužavėjo, kad kitose šalyse muzikantams, vokalistams vedamos ir tokios paskaitos, kuriose mokoma, kaip išlaisvėti. Pavyzdžiui, viena paskaita buvo apie tai, kaip reikėtų išlaisvinti savo kūną, kad scenoje nejaustum įtampos. Minėtoje paskaitoje buvo taikomas šokio metodas. Iš pradžių šokant išlaisvinamas kūnas ir tik tada atlieki savo kūrinį. Matėme akivaizdų pavyzdį, kaip prieš tai savo kūnu išjautus kūrinį žymiai lengviau jį pavyksta perteikti balsu arba instrumentu“, - antrino Ž. Jašinskaitė.

Jai taip pat padarė įspūdį ir tai, kad kitų šalių aukštosiose mokyklose didelis dėmesys kreipiamas į studentų psichinę sveikatą.

„Kiek žinau, Lietuvoje taikoma psichologo ar psichoterapeuto praktika, bet nežinia, ar studentai renkasi tokią pagalbą. O viena vokalo dėstytoja iš užsienio pasakojo, kaip slegiančias psichologines problemas galima išdainuoti taikant tam tikrą metodiką. Būtų smagu, kad ir mūsų šalyje būtų tokių specialistų“, - pasakojo Ž. Jašinskaitė.

Dirbtinio intelekto galimybės - ribotos

Taip pat merginoms įsiminė studentų iš Norvegijos seminaras, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali paveikti muzikos pasaulį.

„Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas negali visiškai pakeisti žmogaus, bet gali pagelbėti. Tad ateityje, manoma, tiesiog bus aiškiai įvardijama, ar kūrėjas buvo tik žmogus, ar jam padėjo dirbtinis intelektas. Beje, studentai pasitelkę dirbtinį intelektą kūrė dainą ir ji nebuvo labai vykusi. Patys studentai pažymėjo, kad labai daug laiko teko sugaišti, kol pavyko išaiškinti dirbtiniam intelektui, ko tikimasi, bet rezultatas vis tiek nuvylė. Per tą laiką esą patys būtų geriau sukūrę“, - pasakojo K. Kasperaitytė.

Ir studentės, ir jų dėstytojas S. Januška vieningai sutarė, kad dalyvauti tokiuose renginiuose reikėtų kur kas dažniau. Taip ne tik parsiveži įdomių idėjų, bet ir gali pasitikrinti, jog eini teisingu keliu.

„Nors mes esame maži, bet ir mūsų studentai turi visas galimybes pasiekti pačius rimčiausius centrus Europoje, nes LMTA Klaipėdos fakultete taip pat dirbama su tomis pačiomis mainų programomis, pagal kurias keliauja ir svečiose šalyse patirties semiasi visos Europos studentai, tad Klaipėdos fakultetas labai laukia būsimų studentų, nes studijuoti čia gera ir prasminga“, - priminė S. Januška.