Į neformalią vaizdo žaidimų bei animacijos apdovanojimų ceremonijos erdvę sugužėjo beveik trys šimtai festivalio dalyvių bei svečių. Tarp laureatų - ryškios animacijos ir technologijų pasaulio asmenybės iš įvairių pasaulio kampelių.
Vienuoliktą kartą pajūryje vykusiame festivalyje per keturias dienas buvo pristatyta beveik šimtas filmų. Prie programos prisijungė ir tarptautinė vaizdo žaidimų ekspozicija. Keturias dienas žiūrėti ir žaisti kvietę kūriniai paskutinį vakarą apdovanoti komisijų skirtomis statulėlėmis.
Kiek toliau nuo scenos svečiai galėjo sėsti prie kompiuterių ir pasitikrinti loginį mąstymą, reakcijos greitį ir kitas vaizdo žaidimų žaidėjams reikalingas savybes. Išbandyti siūlomi buvo būtent festivalio dalyvių kurti žaidimai.
Pirma pora apdovanojimų atiteko vaizdo žaidimų kūrėjams, o po jų vyko ilga, bet neprailgusi trumpametražių animacinių filmų apdovanojimų programa. Kiekvienoje kategorijoje statulėlės buvo įteikiamos tiek pirmai vietai, tiek garbingai paminimai antrai vietai. O kol laureatai mėgavosi statulėlėmis, susirinkusi publika galėjo pasimėgauti rodomais jų filmais.
Renginio vedėjai - susirinkusios bendruomenės nariai, todėl tonas buvo itin draugiškas. Skirtingų kategorijų komisijas bei laureatus pristatė kaip artimus, nepabijojo pasijuokti iš ne kartą užklupusių techninių nesklandumų. Keliskart strigo rodomi anonsai, o vieną kartą salė nuaidėjo aiktelėjimais ir juoku, kai ekrane pirma laiko buvo atskleista nugalėtoja.
Festivalio buvimas tarptautiniu reiškė, jog kelios padėkos kalbos atkeliavo vaizdo įrašais. Dalis nugalėtojų buvo naujų projektų sūkury, kažkas dalinosi kalnų vaizdais, o viena laureatė atsiprašė, jog sveikinosi iš ekrano, nes tuo pat metu buvo pusseserės vestuvėse.
Rodant nugalėjusius bei antras vietas užėmusius animacinius trumpametražius filmus, formavosi šilta ir bendruomeniška atmosfera. Salėje buvo siūlomi užkandžiai bei gėrimai.
Tačiau vedėjams nuo scenos teko atsiprašyti dėl dalies bendruomenės nedalyvavimo. Vienos nominacijos komisijai renginys paprasčiausiai vyko per vėlai - tą statulėlę skyrė ketvirtokai iš Klaipėdos. Jiems labiausiai patikęs filmas buvo amerikiečio Arono Bleiso „Snow Bear“ (liet. „Sniego lokys“). Vienuolikos minučių dvimatės animacijos filmą animatorius ranka piešė, animavo ir montavo net trejus metus. Vedėja dalinosi vaikų atsiliepimu, jog filmas tiek smagus, tiek ir graudus. Filme rodoma, kaip bendruomenės ieškantis baltasis lokys iš sniego nusilipdo draugą. Vizualiai primenantis dešimto dešimtmečio „Disney“ studijos animaciją filmas publiką apsnigo jaukumu.
Tiesa, ukrainiečių animacijos kategorija sukūrė jautresnę ir skausmingesnę nuotaiką. Anastasijos Falilėjevos trumpo metro filmas „Я померла в Ірпені“ (liet. „Aš miriau Irpinėje“) žiūrovus prirakino vietose ir salę pripildė tylos. Filmas pasakoja tikrą scenarijaus autorės ir režisierės patirtį: vos pavykusią evakuaciją iš miesto ties fronto linija. Be karo baisybių, įtampa kuriama rodant keblius santykius su artimaisiais, be filtrų atskleidžiant, kaip ribinė situacija veikia jauno žmogaus mąstyseną.
Lietuvių animacijos kategorijos apdovanojimą kėlė Matas Pakutinskas, pagerbtas už filmą „Little October“ (liet. „Mažasis spalis“). Filmas siurealistiškai perteikė sovietų sistemos likučių poveikį Rytų Europos jaunimui. Trumpo metro filmas iš dalies įkvėptas ir Balio Sruogos „Dievų miško“ bei sovietų kalėjimo prižiūrėtojo Dancigo Baldajevo fiksuotų ir aprašytų kalėjimo tatuiruočių stiliaus.
Pabaigai publika buvo pasilikusi garsiausius aplodismentus ir šūksnius. Kone valanda ilgiau, nei planuota, trukusi ceremonija, panašu, nenuvylė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą