Gytis ir Evelina Šimelioniai

Aktoriai Evelina ir Gytis Šimelioniai: „Kai vaikai nenori valytis dantų, mes dainuojame“

Aktorių, gyvenimo partnerių Evelinos ir Gyčio Šimelionių muzikinis pasirodymas šį penktadienį vainikuos VšĮ „Baltas sodas“ organizuojamą vasaros koncertų ciklą „Obuoliai prinoksta rudenį“. Jo belaukdami su atlikėjais šnekučiuojamės, kodėl jiedu taip retai kartu koncertuoja, kaip gimsta spektakliai iš vaikų kaprizų, ir kaip nokina savo obuolius.

Kaip pristatytumėt savo partnerį koncerto klausytojams?

Evelina: Pasitikite pozityvumu spinduliuojantį, visada šiltą, komunikabilų, randantį žodį kišenėje, labai matantį ir jaučiantį publiką, muzikalų ir artistišką žmogų su geru humoro jausmu.

Gytis: Mano žmona, scenos ir gyvenimo partnerė.

Papasakokite, kaip atrodys penktadienio koncertas?

Gytis: Kadangi dabar Evelina repetuoja spektaklį, mes turime mažai laiko kartu, bet faktas, kad muzikinis pasirodymas bus iš mudviejų kurtų spektaklių. Dainos iš projekto „Du balsai - viena širdis“, su kuriuo dalyvavome televizijoje. Toks miksas. Kino, teatro, muzikos. Ir ne tik.

Ar dažnai koncertuojate kartu?

Evelina: Bendri koncertai - tai tokie perliukai. Teatras vienoks, o tie pakoncertavimai - tokia šventinė diena pabūti kartu. Reti, bet labai „skanūs“. Desertas.

Kokie pasirodymai kartu įsimintiniausi?

Gytis: Ko gero, spektakliai, kurti visai šeimai. Vienas iš pirmųjų mūsų bendrų projektų buvo pasirodymas „Muzikos garsai“ Klaipėdos koncertų salėje. Aš vaidinau kapitoną Georgą fon Trapą, o Evelina - vienuolę Mariją.

Su mumis spektaklyje vaidino septyni vaikai iš įvairių muzikos mokyklų, meno gimnazijų.

Šis pasirodymas - viena iš įsimintiniausių patirčių scenoje. Vaidiname šį muzikinį spektaklį vieną, du kartus per metus. Kiekvieną kartą būna labai daug šilumos, džiaugsmo ir nesuvaidintų ašarų.

Prisimenu, kai buvo nutarta, kad paskutinį kartą vaidiname spektaklį. Buvo tokių momentų, kai stovi scenoje, žiūri į tuos vaikus, man ašaros bėga, dainuoti nebegaliu ir matau, kad tie vaikai irgi apsiašaroję. Buvo įdomus ir stiprus ryšis sukurtas.

Man atrodo, kad po paskutinio karto vis tiek buvo spektaklis parodytas. Jis atrado savo žiūrovą.

Ar muzikuojate šeimoje?

Evelina: O taip! Visa kūryba, kuri atsirado, buvo skirta vaikams. Tiek teatre, tiek namie.

Jeigu būna kokios irzlios nuotaikos namuose, ar vaikai neklauso, pavyzdžiui, neina valytis dantų, mes dainuojame. Tai labai pagyvina namų atmosferą.

Gytis: Kūryba namuose ypač gelbėjo mus per ilgąjį karantiną. Kiekvieną dieną reikėjo kažką galvoti, kad neišprotėtume.

Vakare pasiimdavau kokią eilėraščių knygą ir prieš miegą improvizuodavome. Aš pasiimu gitarą, kuriame melodiją, dainuojame ir su vaikais „tūsiname“ su ta muzika. Iš tų improvizacijų gimė mūsų spektaklis „Lietaus nykštukai“.

Vasarą dauguma žmonių atostogauja. O jūs?

Evelina: Mūsų atostogos būna dvejopos. Atostogos BAM, kai pažiūrime į savo darbų grafiką ir netikėtai išvystame jame keturias laisvas dienas.

Tada ekspromtu susikrauname palapines ir važiuojame į Latvijos paplūdimius.

Pagal teatro grafiką žinome, kad sausio mėnesį turėsime dvi laisvas savaites. Tada jau planuojame atostogas visai šeimai.

Nėra paprasta sudėlioti intensyvų mūsų darbų grafiką. Todėl ir bendri koncertai mūsų reti, nes ir kitoms veikloms mes dalinamės laiką per pusę.

Jeigu Gytis eina į spektaklį, tada aš atsitraukiu ir neturiu intensyvių darbų. Ir atvirkščiai.

Taip ping pongu.

Kai išpuola bendros dienos, tai mes jas griebiame už ragų.

Savo pasirodymu užbaigsite Klaipėdos senamiestyje vykusį festivalį „Obuoliai prinoksta rudenį“. Ar jūsų bendri „obuoliai“ jau prinoko?

Evelina: Tai kad jie noksta dar vis. Jeigu imti kaip vaisius vaikus arba santykius, tai jie dar noksta ir tas nokimas niekada nesustos.

Prinokęs obuolys jau yra rezultatas.

Geriau jau tręšti dirvą, žiūrėti, kad neužpultų obels amarai. Tai labiau procesas.

Mėgstate obuolius? Kokius patiekalus iš jų gaminate?

Gytis: Evelina kepa obuolių pyragą, bet aš jo nevalgau, nes nemėgstu keptų vaisių ir apskritai nedaug vaisių valgau. O vaikai valgo tiesiog paprastus obuolius, tai jiems ypatingo patiekimo nereikia.

Evelina: Obuolių pyragą kepiau prieš dvi dienas. Visi gyrė, kad skanus.

Iš vaikystės atsimenu obuolius, keptus orkaitėje su cukrumi, tačiau pati šio patiekalo negaminau nė karto.

Mėgstu įtarkuoti obuolį į blynus.

Beje, mano kuprinėje visada yra obuolys.

Evelinos ir Gyčio Šimelionių koncertas vyks rugpjūčio 25 dieną 19 val. kavinės „10 tiltų“ kiemelyje (Bažnyčių g. 6).

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder