Klaipėdoje įamžintas dar vieno Tilžės akto signataro atminimas

Penktadienį Klaipėdoje buvo atidengta atminimo lenta Tilžės akto signatarui, teisininkui, diplomatui, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos politikos bei visuomenės veikėjui Viktorui Gailiui.

Lenta pritvirtinta ant pastato Liepų g. 10 - „Luminor“ banko pastato sienos. Tai jau septintoji atminimo lenta, skirta pagerbti Tilžės akto signatarus.

Šios atminimo lentos atidaryme dalyvavo ne tik uostamiestyje gyvenantys Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojai. Atvyko Karaliaučiaus lietuvių draugijos, Sovetsko (Tilžės) Vydūno lietuvių draugijos atstovai, Vilniaus ir Kauno folkloro ansambliai.

Mažosios Lietuvos tautinės tarybos iniciatyva uostamiestyje taip pat įamžinti publicistas Jonas Vanagaitis, Vytauto Didžiojo gimnazijai vadovavęs Kazys Trukanas, publicistas, spaustuvininkas Martynas Jankus, spaudos ir lietuvybės puoselėtojas Jurgis Arnašius, gydytojas Valteris Didžys, Šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininkas Jurgis Lėbartas.

Pirmoji atminimo lenta buvo atidengta 2010 metais. Visas memorialines atminimo lentas sukūrė architektas Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus.

Informacija

Viktoras Gailius gimė 1893 m. rugpjūčio 17 d. Berštininkuose, netoli Pagėgių (Plaškių valsčius, Tilžės apskritis). Viktoras buvo antras iš trijų sūnų pasiturinčių ūkininkų Martyno ir Gretos Gailių šeimoje.

Pradžios mokyklą V. Gailius lankė Plaškiuose. 1914 m. jis baigė Tilžės gimnaziją. Būdamas dar gimnazistu, jis įsidarbino savaitraščio „Prūsų Lietuvos savaitraštis" redakcijoje.

1914 m. V. Gailius buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. 1915 m. kautynėse su rusais prie Kauno tvirtovės buvo sunkiai sužeistas ir sužeidimas atsiliepė visą likusį gyvenimą.

Demobilizuotas iš kariuomenės, V. Gailius studijavo teisę Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose, kurį baigė 1918 m.

V. Gailius priklausė Mažosios Lietuvos tautinei tarybai buvo jos vykdomojo komiteto narys, pasirašė Tilžės aktą.

Nuo 1923 m. iki 1925 m. buvo pirmasis po Klaipėdos sukilimo Klaipėdos krašto Direkcijos pirmininkas. 1923 m. jis Direkcijos vardu išleido įsaką dėl kalbų vartojimo Klaipėdos kašte: lietuvių ir vokiečių kalbos yra lygiateisės.

Nuo 1938 m. iki 1939 m. V. Gailius buvo paskutinis Klaipėdos krašto gubernatorius LR ministro teisėmis.

1928 m. V. Gailius buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos DLK Gedimino III laipsnio ordinu.

V. Gailius mirė 1956 m. liepos 7 d. savo namuose Pfulingene. Palaidotas Vokietijoje.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder