Naujo tyrimo tikslas - išspręsti klausimą, kaip geriausiai įvertinti vienatvę. Įveikti vienatvę galima pasitelkus veiksmingus būdus, kaip įsitraukti į pasaulį.
Jausmas, kad likęs pasaulis tiesiog sukasi pats savaime, o tu nesi to sukimosi dalis, gali būti vienas liūdniausių jausmų. S
avaitgalius ir atostogas praleidžiate be jokio realaus kontakto su žmonėmis, išskyrus tai, kad einate atlikti savo darbų, pavyzdžiui, apsipirkti ir tvarkyti įvairių kasdienių reikalų.
Praeina valandos, kai niekas jums neskambina ir nerašo SMS žinučių, ir jūs tiesiog jaučiate, kad niekam nieko nereiškiate, net savo šeimai ar žmonėms, kurie turėtų būti jūsų draugai.
Vienatvės sąvoka
Remiantis naujais tyrimais, šis jausmas, kad nesi svarbus, palyginti su kitais žmonėmis, kurių įsipareigojimai juos iškelia į pasaulį, gali būti vienatvės sudedamoji dalis.
Galbūt niekada nemanėte, kad esate vienišas žmogus. Tačiau izoliacijos jausmas, kurį jaučiate, kai nesijaučiate reikalingi ar pageidaujami, gali būti susijęs būtent su šia psichologine savybe.
Prieš bandant ištaisyti ar įveikti šią izoliaciją, svarbus pirmas žingsnis būtų išsiaiškinti, ar būtent vienatvė yra jūsų atsiskyrimo jausmo priežastis.
Kadangi vienatvė yra būsena, o ne įgimtas dispozicinis veiksnys, ją nustačius, galėtumėte toliau ieškoti būdų, kaip ją pamiršti ir pajusti, kad yra keliai į pilnatvę per tuos svarbius tarpasmeninius santykius.
Kaip pastebi austrų autoriai, nors vienatvė yra svarbi psichikos sveikatai, nėra vieno visuotinai pripažinto būdo jai matuoti.
Jų tyrimo tikslas buvo išspręsti klausimą, kaip geriausiai vertinti vienatvę, įvertinant esamus vertinimo būdus ir stebint, kaip jie susiję su svarbiais psichologiniais rezultatais.
Geriausio vienatvės matavimo būdo paieška
Literatūroje apie vienatvę yra ne mažiau kaip šešios priemonės, pradedant vieno punkto vertinimo skalėmis ir baigiant kitomis, kuriose yra nuo trijų iki 20 punktų.
Galima manyti, kad vieno elemento nepakanka sudėtingiems šios būsenos aspektams aprėpti, tačiau vis dėlto tai buvo populiarus metodas.
Kasdienių socialinių sąveikų skaičius
Buvo vertinamas pasitenkinimas gyvenimu bendro gyvenimo srityse - išsilavinimas, laisvalaikis, draugai, šeima ir partnerių santykiai.
Socialinių sąveikų, apie kurias asmenys praneša kasdien, skaičius tapo labiau į elgseną orientuotu vienatvės koreliantu.
Pačios vienišumo priemonės skyrėsi ne tik savo ilgiu, bet ir kryptingumu - kai kurios vertino ,,tiesiogines", o kitos - ,,netiesiogines" formas.
Kitaip tariant, vietoj to, kad žmonės vertintų save pagal punktą ,,jaučiuosi vienišas" (tiesioginė forma), netiesioginėje formoje prašoma įvertinti save pagal punktą ,,jaučiuosi vienišas".
Socialinė ir emocinė vienatvė
Kitas skirtumas, į kurį atkreipia dėmesį autoriai, yra emocinė ir socialinė vienatvė. ,,Jaučiu bendrą tuštumos jausmą" - taip vertinama emocinė vienatvė.
Socialinė vienatvė vertinama pagal tokius elementus kaip ,,yra daug žmonių, kuriais galiu pasikliauti, kai turiu problemų" (vertinama atvirkščiai).
Palyginę įvairių vienišumo skalių statistinę struktūrą ir jų ryšį su asmenybe bei pasitenkinimu gyvenimu, autoriai padarė išvadą, kad socialinis ir emocinis vienišumas iš tiesų yra skirtingi bendro vienišumo aspektai.
Netiesioginės priemonės, kuriose vienišumas nenaudojamas pačiuose elementuose, nedavė tokių aiškių ir nuoseklių rezultatų kaip tiesioginiai vienišumo vertinimai.
Be to, ir gal tai nenuostabu, stebėtojai ir dalyviai labai sutaria dėl vienišumo vertinimų. Jei esate vienišas, didelė tikimybė, kad tai jaučia ir jus pažįstantys asmenys.
Autoriai teigia, kad taip atsitinka todėl, kad bendraudami su kitais skleidžiate emocines vibracijas - tiek tuo, ką sakote, tiek tuo, kaip tai sakote.
Poveikis kasdieniam gyvenimui ir psichikos sveikatai
Parodžius, kad vienatvę gali aiškiai nustatyti pats žmogus arba informantai, kyla klausimas, kokią reikšmę ji turi gyvenimo kokybei.
Autoriai daro išvadą - vienatvės pasekmės, regis, neapsiriboja vien tik socialiniais santykiais ir apskritai temdo individo požiūrį į gyvenimą.
Vienatvės įvertinimas
Grįžtant prie klausimo, kaip atpažinti ir įveikti jausmą ,,tu nesvarbus", Austrijos tyrimas rodo, kad šis įsitikinimas gali būti susijęs su vienišumu.
Dabar, kai jau atskyrėte vienatvės jausmą nuo kitų emocijų, kurias galbūt patiriate, galite pradėti spręsti kai kuriuos vienišumo jausmo, kurį skleidžiate kitiems, klausimus. Žmonės pastebi šį jausmą, ypač tie, kurie jus geriausiai pažįsta.
Toliau peržiūrėkite, kiek kartų susitinkate su draugais. Koks tų draugysčių pobūdis - ar jos artimos, ar kreipiatės į juos pagalbos ir patarimo?
Ar jie padeda jums spręsti problemas? Objektyvus šių ryšių suskaičiavimas galėtų padėti nustatyti atskaitos tašką, nuo kurio galėtumėte pabandyti iš naujo užmegzti ryšius.
Veikla nebūtinai turi būti itin įdomi ar gili, tačiau ji gali tapti atspirties tašku, padedančiu plėtoti didesnį artumą.
Jei tikrai negalite sugalvoti, su kuo galėtumėte užsiimti šiuo procesu, pabandykite ieškoti naujų veiklų, kurios gali turėti socialinį pagrindą, pavyzdžiui, lankyti sporto, įvairių hobių pamokas.
Emocinę vienatvę, susijusią su depresija, gali būti sunkiau įveikti. Tačiau depresija yra išgydoma būklė, ir jums nebūtina su ja gyventi amžinai.
Tiesą sakant, kai kurie depresijos gydymo būdai apima būtent pirmiau minėtą žingsnį - ieškoti būdų, kaip įsitraukti į veiklą, kuri gali pagerinti jūsų nuotaiką.
Apibendrinant - vienatvės įveikimas gali padėti jums pradėti labiau įsitraukti į gyvenimą ir turėti geresnę nuotaiką, gyvenimo kokybę, ko tikrai nusipelnėte.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą