Kaimui iškilo grėsmė likti be spaudos

Leidėjų atstovai sako, kad kaimus be prenumeratos paliks šiuo metu rengiamos Pašto įstatymo pataisos, dėl kurių dingsta prenumeratos pristatymo pareiga.

Taip, anot jų, prenumeruojami leidiniai gyventojų kaime gali nepasiekti, nors dar nemažai žmonių provincijoje informaciją gauna tik iš spausdintų laikraščių.

Pataisų iniciatoriai tikina, jog periodinių leidinių pristatymas bus užtikrinamas ir po įstatymo pataisų.

Įžvelgia pareigos atsikratymą

Įstatymo pataisos koreguoja 17 jo straipsnį ir naikina jo dalį, apibrėžiančią periodinių leidinių pristatymą prenumeratoriams kaime ir retai apgyvendintose vietovėse.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (NRMLLA) direktorė Rasa Navickienė sako, kad įstatymo pakeitimai Lietuvos paštą atleistų nuo pareigos pristatyti prenumeratą.

„Su šiuo Pašto įstatymo pakeitimu, kuris jau yra Seime, nuo 2025 metų paštas yra atleidžiamas nuo prievolės nešti prenumeratą, ji dingsta“, - „Vakarų ekspresui“ sakė 28 regioninių ir vietinių laikraščių leidėjams atstovaujančios organizacijos vadovė.

Įvairius žurnalus ir laikraščius Lietuvoje leidžiančias įmones vienijančios asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka taip pat teigia, jog pataisos suteikia galimybę atsisakyti prenumeratos pristatymo.

„Iš esmės Pašto įstatyme nelieka žodžio prenumerata“, - sakė K. Bulka.

Iš pataisų iniciatorių leidėjai tikina girdėję tik vieną argumentą: prenumeratos pristatymas yra per brangus valstybei.

„Ministerija motyvuoja tuo, kad paštui ta paslauga yra nuostolinga ir kiekvienais metais reikia milijonų jai kompensuoti, neefektyvus valstybės pinigų naudojimas“, - teigė R. Navickienė.

„Galvoju, kad žiūri kaip į verslą, bijau, kad regiono gyventojai negirdimi“, - mano K. Bulka.

Ne tik verslas

Valstybė Lietuvos paštui kasmet kompensuoja išlaidas, patiriamas pristatant leidinių prenumeratą - ši veikla yra nuostolinga.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2022 metais Lietuvos paštas dėl periodikos pristatymo patyrė 9,19 mln. eurų nuostolį, o 2021-aisiais - 7,12 mln. eurų. Kokie nuostoliai patirti pernai, dar skaičiuojama.

Leidėjai sutinka, kad prenumeratos pristatymas yra nuostolinga veikla, tačiau primena valstybei pareigą nedidinti socialinės atskirties, kuri, daliai gyventojų likus be informacijos šaltinio, tik didėtų.

„Jeigu prenumeratos pristatymas būtų pelningas verslas, tai niša jau seniausiai būtų užpildyta. Šiandien prenumeratos pristatymas į kaimą tikrai yra nuostolingas ir valstybė turėtų pasirūpinti, kad nebūtų didžiulės socialinės atskirties“, - teigė R. Navickienė.

Pasak K. Bulkos, spaudos pristatymas atokių kaimų gyventojams yra ne tik verslas, bet ir socialinė atsakomybė, kurią turėtų prisiimti valstybė, naudą skaičiuojanti ne tik pagal verslo logiką.

„Manome, kad valstybinė įmonė turi turėti ir visuomeninę funkciją, juk labai svarbu, kad vyresni ir sunkiau judantys žmonės nebūtų atriboti nuo informacijos ar net pramogų. Reikia skaičiuoti naudą ne pagal tai, kas apsimoka ir kas - ne, o kas yra naudinga valstybei platesniu kontekstu“, - kalbėjo K. Bulka.

Kaimas - be spaudos

Tiek leidėjai, tiek kaimo gyventojai teigia, jog daliai žmonių atokiuose šalies regionuose vieninteliu informacijos šaltiniu išlieka spausdintas žodis, todėl prenumeratos praradimas pastūmėtų juos link dar didesnės socialinės atskirties.

Anot K. Bulkos, be alternatyvos palikti kaimų gyventojai kentėtų labiausiai.

„Mes matome didelę grėsmę, kad prenumerata nebus pristatoma kokybiškai, ši grėsmė ypač didelė mažesniuose, atokiuose kaimeliuose, kur alternatyvos nėra“, - sakė K. Bulka.

Jo teigimu, internetas ir socialiniai tinklai gelbėja ne visus.

„Visuomenė sensta, o koja kojon su skaitmenizacija gali eiti ne visi. Europoje yra tyrimų, rodančių, kad skaitmenizacija tik padidina atskirtį“, - kalbėjo K. Bulka.

Klaipėdos rajone esančio Endriejavo seniūnė Edita Sluckienė sako, kad be spausdintų laikraščių likę vyresni gyventojai būtų atkirsti nuo informacijos, nes nesinaudoja internetu ir socialiniais tinklais.

„Seniūnijoje gyvena senyvo amžiaus žmonės, kurie nesinaudoja internetu ir socialiniais tinklais, skaito “Bangą„ (Klaipėdos rajone leidžiamas laikraštis. - Autor. past.), kurią gauna praktiškai visi pensininkai, nes popierinį laikraštį prenumeruoja gavę labai geras nuolaidas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė seniūnė.

E. Sluckienė įsitikinusi, kad, neatsiradus kam į namus pristatyti laikraščių, gyventojai liktų be jokio spaudos šaltinio: „Jie netektų iš viso spaudos. Įsivaizduokite - gyvenate kaime ir negaunate rajono laikraščio, nes niekas nepristato.“

Kodėl prievolė - Lietuvos paštui?

Ministerijai pateikus Pašto įstatymo pataisų projektą leidėjams atstovaujančios asociacijos jau pateikė savo siūlymus įstatymų leidėjams, jie prašo išlaikyti LP pareigą išnešioti prenumeratą arba įtraukti ją į universaliųjų pašto paslaugų sąrašą.

„Prašome, kad prenumeratą paštas neštų, ypač į kaimus, nes mieste kokią nors išeitį rastume. Dar prašome, kad prenumeratos pristatymas būtų įtrauktas į universaliąją pašto paslaugą - taip yra Latvijoje, jos pavyzdžiu reikia ir sekti“, - sakė R. Navickienė.

Universaliąja pašto paslauga laikoma įvairių siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę už prieinamą - valstybės reguliuojamą - kainą.

K. Bulka sako, jog valstybės valdomas Lietuvos paštas prenumeratos pristatymu turėtų rūpintis dėl to, kad turi reikiamą patirtį ir priemones.

„Paštas istoriškai tai daro, turi visą reikalingą infrastruktūrą, kitas susijusias paslaugas, o kurti kažką nauja būtų labai sudėtinga“, - teigė K. Bulka.

Žada kaimo nepamiršti

Pašto įstatymo pataisas rengusi Susisiekimo ministerija teigia, kad jų tikslas - efektyvesnės paslaugos gyventojams.

„Ministerijos inicijuotų Pašto įstatymo pakeitimų pagrindinis tikslas - užtikrinti universaliosios pašto paslaugos teikimo tvarumą bei efektyvų pašto sektoriaus reguliavimą, siekiant garantuoti kuo aukštesnę pašto paslaugų teikimo kokybę gyventojams“, - teigiama „Vakarų ekspresui“ atsiųstame ministerijos komentare.

Iniciatoriai tikina, jog pritarus pataisoms periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimas ir toliau bus užtikrinamas ministro įsakymu.

„Susisiekimo ministro įsakymu bus įtvirtina, kad Lietuvos paštas prenumeratoriams ir toliau pristatys leidinius visoje Lietuvoje ir negalės atsisakyti teikti šios paslaugos“, - teigia ministerija.

Lietuvos paštas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog dėl keičiamo įstatymo prenumeratos pristatymas į atokias šalies gyvenvietes nenutrūks.

„Jeigu bus pritarta inicijuotiems Pašto įstatymo pokyčiams, Lietuvos paštas pasirengęs ir toliau užtikrinti kokybišką prenumeratos pristatymo paslaugos teikimą retai ir vidutiniškai apgyvendintose vietovėse“, - rašoma valstybės kontroliuojamos įmonės komentare.

Lietuvos paštas 2022 metais gavo daugiau nei 113 mln. eurų pajamų ir uždirbo 4,8 mln. grynojo pelno.