Spjaunu į globalizaciją
„Su šventėmis!” - pasveikina mane bufetava.
„Durnė”, - tyliai sumurmu.
„Su šventėmis!” - sveikina mane pagiringas taksistas.
„Beprotis”, - pagalvoju ir stipriai trenkiu durelėmis, kad tam stipenai stiklai išbarškėtų.
„Linksmų švenčių!” - žvaliai rikteli vaistinės vedėjas, iš mūsų skausmo kraunantis sau turtus.
„Nenormalus, kažkoks”, - suburbuliuoju ir tyčia rankomis atsiremiu į antibiotikų vitriną, kad net stiklas suskilinėja.
„Su šventėmis!” - spygauja širdelėmis įraudusį snukį apsiklijavusi advokatė.
„Iškrypėlių gauja”, - krukteliu ir apipilu jos lapių kailinius pomidorų sultimis.
„Ko jie čia visi linksminasi?”, - mąstau klampodamas per pusnis į savo trobelę. Juk šventė - tik po dviejų dienų. Ta proga raštinės prekių krautuvėje nusipirkau Trispalvę, kurią iškelsiu Vasario 16-ąją. Dar knygyne įsigijau maldos už Lietuvą žodžius, o gastronome - stipraus alaus, kuriuo užgersiu maldą.
„Būk mano Valentinas!” - kriokteli pusnis stumdančio traktoriaus vairuotoja ir nudulka laukais.
„Kad tu nusprogtum, sūtrauka!” - surinku pavymui ir metu į traktorių po kojomis pasitaikiusį ledo gabalą.
Keisti tos vartotojiškos visuomenės prioritetai. Švenčia kažkokias importines šventes, o pamiršta savąsias. Spjaunu aš į globalizaciją ir renkuosi amžinąją vertybę - Meilę. Bet ne sacharininei Valei, o Tėvynei Lietuvai.

Valentina 2012 02 13 – 15:30
Jėga! Užskaitau!
Inokencijus 2012 02 13 – 20:19
Pats prašaisi…
Ansas Plonis 2012 02 14 – 10:22
Inokencijui> O turi ką nors pasiūlyti? Kinkos per silpnos.
Sapiega 2012 02 15 – 17:37
Nu, pavarei…
Jurgita 2012 02 15 – 22:07
…..is pradziu skaitosi laaabai itikinamai… baiginejantis textui jau dirbtinokai,,
geraja prasme , o tai neikainojama vertybe
kaip ten per visokius sou sako: “as jus sveikinu ” 
jauciasi, kad, na reikia autoriui siek tiek pritempineti…. taciau taciau…
skaitosi linksmai, skaniai, matosi, kad autorius fruktas